"Jeigu teismai priimdami sprendimus remiasi tik gandais, apie kokį teisingumą galima kalbėti šioje šalyje? Nesistebiu, kodėl emigruoja iš čia kas tik gali", - sako bendrovės "Plienas" vadovas Gediminas Bartkevičius, vertindamas Klaipėdos apygardos teismo sprendimą atmesti jo ieškinį, kuriuo prašyta priteisti iš Darbo partijos kone pusę milijono litų už dar 2006 m. atliktą patalpų remontą. Visišku nonsensu tokį teismo sprendimą vadina ir šios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Antanas Bosas, teisėjos padarytas "Plieno" akcininku.
G. Bartkevičius ne tik ruošiasi apskųsti tokią teismo nutartį, bet ir žada kreiptis į miesto valdžią bei prašyti, kad būtų peržiūrėta su Darbo partija sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią jie buvo įsipareigoję suremontuoti patalpas Daržų g. 1 A, kur įsikūrė partijos Klaipėdos skyrius.
"Jie gavo patalpas, už kurias nereikia mokėti jokios nuomos, tik komunalinius mokesčius, bet už tai įsipareigojo jas suremontuoti. Kodėl mes už savo lėšas turėjome suremontuoti šį pastatą ir atiduoti partijai labdarai? Geriau tuomet valdžia tegu atiduoda tas patalpas vaikų namams ar kokiai kitai įstaigai, kurie užsiima gerais darbais, o ne melagystėmis", - piktinosi G. Bartkevičius.
Teismas remiasi gandais?
Labiausiai G. Bartkevičių nustebino tai, kad teismo sprendime net keletą kartų nurodoma, jog A. Bosas buvo "Plieno" akcininku.
"Ši bendrovė gyvuoja jau 22 metus ir niekada Antanas Bosas nebuvo jos akcininkas. Mes su juo susiję tik "Gandrališkių" projektu - laimėjome konkursą ir jo nuomotoje žemėje darėme projektą. Tik tiek. Mes niekada nebuvome susiję jokiomis akcijomis. Skambinau į Registrų centrą ir teiravausi, ar jie galėjo šitaip suklaidinti teismą, tačiau šios įstaigos darbuotojai patikino, kad tokių klaidų negali būti, jie pateikia tik teisingus duomenis", - stebėjosi G. Bartkevičius.
"Tai absoliuti nesąmonė - niekuomet nebuvau "Plieno" akcininku ir net minčių tokių neturėjau", - antrino ir A. Bosas.
Pasiteiravus Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kaip sprendime galėjo įsivelti galimai klaidinantys duomenys, ji negalėjo prisiminti, ar informacija buvo tikrinama Registrų centre.
"Turiu per daug darbo, kad dabar iš naujo tikrinčiau bylos duomenis, tačiau prisimenu, kad tiek bendrovės "Plienas", tiek A. Boso advokatė Gražina Mauručaitienė teismo posėdžių metu nepaneigė to fakto, kad A. Bosas buvo "Plieno" akcininkas ir byloje yra duomenys apie tai. Jau vien tai, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui byloje atstovauja ta pati advokatė, rodo jų sąsajas. Beje, ir pats G. Bartkevičius ne kartą minėjo, kad juos su A. Bosu sieja artimi santykiai ir tam tikri darbai. Galų gale - pasižiūrėkite į A. Boso deklaraciją, ir pamatysite, kaip jis susijęs su "Plienu", - komentavo E. Morkūnienė.
ĮTAKA. "Man atrodo, kad toks teismo sprendimas galėjo būti priimtas tik kažkam padarius įtaką", - įsitikinęs Antanas Bosas.
"Drąsi teisėja"
Žinia, politikų deklaracijos yra viešai prieinamos. Šiemet pateiktoje A. Boso deklaracijoje bendrovė "Plienas" minima tik prie sudarytų sandorių. Nurodoma, kad 2010-ųjų sausį buvo įvykdyti mainai, kuriuose dalyvavo bendrovė "Plienas" bei Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija. Mainų vertė - per 5,5 mln. litų.
"Šis sandoris nėra susijęs su jokiomis akcijomis. Tiesiog aš buvau pirkęs iš bendrovės "Plienas" pastatą ir jį perleidau Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai. Štai ir viskas. Teismui nereikia skaityti tarp eilučių ir spėlioti, reikėjo tik kreiptis į Registrų centrą, kur galima gauti tikslius duomenis apie esamus ir buvusius akcininkus. Jei jie vadovaujasi tokiais gandais, tai yra teismo aplaidumas arba nenoras... Man atrodo, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas tik kažkam padarius įtaką", - kalbėjo A. Bosas.
Politikas nenorėjo įvardinti, kas tą įtaką galėjo daryti, tik prisiminė, kad teismas buvo įpareigojęs Viktorą Uspaskichą Darbo partijos prezidiumo metu apsvarstyti šį ginčą ir priimti sprendimą.
"Per tą laiką įvyko gal net 5 Darbo partijos preziudiumo posėdžiai, tačiau nė viename jų nebuvo įtrauktas šis klausimas. Dėl neaiškių priežasčių vis buvo atidėliojama, kol galų gale sulaukėme šito keisto teismo sprendimo", - prisiminė A. Bosas.
"Kas gali daryti įtaką teismui? Tokius kaltinimus galima mesti tik turint įrodymų. Tiesiog jiems nepatinka, kad teisėja yra drąsi ir atskleidė tam tikras aplinkybes. Bet kuriuo atveju, sprendimas nėra įsiteisėjęs ir jį galima apskųsti apeliacine tvarka. Jei aš būsiu padariusi klaidą, apeliacinės instancijos teismas ją ištaisys", - komentavo E. Morkūnienė.
"Klaida - pasitikėjimas"
Kai Darbo partija iš miesto gavo patalpas Daržų g. 1 A, pasak A. Boso, jos buvo visiškai apleistos ir tinkamos nebent benamiams prisiglausti.
"Prieš šešerius metus A. Bosas pavedė savo darbuotojams įvykdyti konkursą tų patalpų remontui atlikti. Jame dalyvavo kelios įmonės. Kadangi mes pasiūlėme mažiausią kainą, jį ir laimėjome. Jau vien tai, kad buvo pravestas konkursas ir atlikti darbai, įrodo, jog mūsų bendrovė viską darė teisėtai ir sąžiningai, todėl su ja privalo būti atsiskaityta", - tikino "Plieno" vadovas.
Žinia, vienas pagrindinių motyvų, kodėl teismas atmetė bendrovės ieškinį, buvo tas, kad prieš pradedant darbus su Darbo partija nebuvo pasirašyta sutartis. Tačiau G. Bartkevičius tikina, kad darbai vyko kitokiu, statybų versle įprastu ir priimtinu principu - "Plieno" darbuotojai atlikę darbus tiesiog surašydavo darbų priėmimo aktą.
"Kiekvieną mėnesį fiksavome, kokie darbai ir už kiek atlikti. Remontas vyko keturis mėnesius. Juk galutinės sumos - 437 tūkstančių litų - mes nenukabinome iš dangaus. Tačiau kai mes atidavėme padarytų darbų aktus, kaip tik tuo metu buvo areštuotos Darbo partijos sąskaitos. Dėl to ir išėjo toks nesusipratimas", - pasakojo G. Bartkevičius.
A. Bosas priminė, kad 2006 m., kai buvo remontuojamos patalpos, statybų ir nekilnojamojo turto kainos kilo kaip ant mielių, todėl iš anksto pasirašyti sutartį, neįsivaizduojant, kaip kainos gali pasikeisti per keletą mėnesių, esą būtų buvę nelogiška. Tačiau buvo nusamdytas kontrolierius, kuris prižiūrėjo atliktus darbus.
Taip pat jis prisiminė, kad V. Uspaskichas buvo pavedęs visus formalumus dėl patalpų Daržų g. 1 A sutvarkyti partijos atsakingajam sekretoriui Vytautui Gabšiui. Tačiau po kelių mėnesių Darbo partijos pirmininkas išvažiavo į Rusiją, buvo areštuotos partijos sąskaitos, taip tie formalumai ir liko nesutvarkyti. Tad esą realiai užbaigus patalpų remonto darbus nebuvo kam perduoti darbų pridavimo aktų.
Visgi, A. Boso duomenimis, valstybinė komisija priėmė remontą ir pripažino patalpas tinkamomis naudoti.
"Vienintelė G. Bartkevičiaus klaida - pasitikėjimas, kad viskas susitvarkys V. Uspaskichui sugrįžus. Aišku, ir mano klaida. Mes per daug pasitikėjome pirmininko žodžiu", - apgailestavo A. Bosas ir pripažino, kad ši situacija jam esanti labai nesmagi.
Pasak A. Boso, Darbo partija iki šiol tomis patalpomis sėkmingai naudojasi. Ir ne vien Klaipėdos skyrius - čia į mokymus susirenka partijos atstovai iš visos apskrities. Partijai nereikia mokėti patalpų nuomos mokesčio, tik susimokėti už komunalines paslaugas.
"Gražu. O štai mūsų bendrovė nuomojasi patalpas ir veltui kitiems remontuoja. Cirkai šioje šalyje dedasi, tačiau kol tavęs paties nepaliečia, net negali įsivaizduoti. kokia Lietuvoje teisinė sistema - palaikanti tik oligarchus", - atsiduso G. Bartkevičius ir žadėjo kovoti toliau.
NUOSTABA. "Kaip teismas savo sprendime gali rašyti melagystes, kad A. Bosas buvo "Plieno" akcininkas, jei to niekada nebuvo", - stebėjosi bendrovės "Plienas" vadovas Gediminas Bartkevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą