Dėl Nidos aerodromo kils mūšis?

Civilinės aviacijos administracijos vadovai tvirtina, jog iki aerodromo statuso suteikimo šiam objektui trūksta tik pasidarbavimo kirviu nusileidimo ir pakilimo tako prieigose. Tačiau Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė aiškina, kad pirmiausiai reikėtų pakeisti aštuonerius metus ruoštą ir pernai birželį Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.

"Nepriimtina ir paradoksalu"

Anot partijos "Tvarka ir teisingumas" pranešimo spaudai, jos pirmininko R. Pakso susitikimo su Neringos meru Dariumi Jasaičiu metu daugiausiai dėmesio skirta jau dešimtmetį neveikiančio Nidos oro uosto veiklos atgaivinimui.

PASKUTINIS ir bene garsiausias nelegalus Nidos pakilimo-tūpimo tako naudojimo aviacijai atvejis buvo užfiksuotas 2009-ųjų vasarą, kai verslininkui Tadui Karosui priklausantis keturvietis lėktuvas "Cirrus SR22" čia patyrė avariją ir nukrito. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Po dar praėjusiame amžiuje vykusios rekonstrukcijos Nidos oro uosto pakilimo-nusileidimo takas buvo prailgintas iki 815 metrų, buvo norima jį ilginti dar daugiau - iki 1 200 metrų, tačiau žaliųjų protestai privertė pakeisti šiuos planus. Kiek vėliau, uždraudus pašalinti greta oro uosto esančius medžius ir krūmus, kliudančius skrydžių saugumui, šis nustojo veikti. Pasak R. Pakso, padėtis nepriimtina ir paradoksali: visos suinteresuotos šalys vienbalsiai sutaria, kad Nidai oro uosto reikia. Tam pritaria ir Krašto apsaugos, ir Aplinkos ministerijos, Lietuvos aeoroklubas, ir Civilinės aviacijos administracija, ir Neringos savivaldybė bei bendruomenė. Tam priešinasi tik Valstybės saugomų teritorijų tarnyba", - rašoma partijos, kurios atstovas Valentinas Mazuronis dabar eina aplinkos ministro pareigas, pranešime spaudai.

Anot pranešimo, R. Paksas Neringos merą patikino, jog jau artimiausiu metu kalbės apie tai koalicijos politinėje taryboje ir siūlys kuo greičiau parengti konkrečius pasiūlymus dėl Nidos oro uosto veiklos atnaujinimo.

"Tikiuosi kad dar šiais metais galėsite atskristi į Nidą", - pranešime cituojamas meras D. Jasaitis.

"Nieko daug nereikia"

Civilinės administracijos direktorius Kęstutis Auryla "Vakarų ekspresui" sakė, jog tam, kad dabartinis Nidos pakilimo-tūpimo takas gautų aerodromo statusą, aviacijos saugumo požiūriu reikia labai nedaug - iškirsti jo vakarinėje, šiaurinėje ir pietinėje dalyje esančius medžius.

"Pakilimo takas čia yra beveik naujas, geros kokybės. Kartais čia vykstančios automobilių ar kitų transporto priemonių lenktynės jo tikrai negadina. Čia galėtų leistis "Cessna", "Piper" ir panašaus tipo lėktuvėliai, kuriems užtenka dabartinio tako ilgio", - sakė pokalbininkas.

Anot K. Aurylos, dabar šis takas gali būti naudojamas tik kaip sraigtasparnių tūpimo ir kilimo aikštelė.

Paskutinis ir bene garsiausias nelegalus šio tako naudojimo aviacijai atvejis, pasak K. Aurylos, buvo užfiksuotas 2009-ųjų vasarą, kai verslininkui Tadui Karosui priklausantis keturvietis lėktuvas "Cirrus SR22" čia patyrė avariją ir nukrito.

Reikės keisti planą

VSTT prie Aplinkos ministerijos vadovė R. Baškytė savo ruožtu akcentuoja, kad Nidos kilimo-tūpimo tako perspektyvos yra numatytos pernai Vyriausybės patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane.

Jo 97 punkte rašoma: "Šiuo metu įrengta aviacinė lauko aikštelė su minimalia įranga ir lėktuvų nusileidimo-pakilimo taku Nidoje gali būti naudojama sraigtasparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi, išskristi ir judėti, o skraidymo tvarka turėtų būti griežtai reglamentuota. Dabartinė lauko aikštelė - nusileidimo-pakilimo takas atitinka tokio reglamentuoto naudojimo reikalavimus, ir toliau jį ilginti draudžiama, nes tai neišvengiamai reikštų, kad šis kompleksas bus pertvarkytas į civilinį aerodromą."

"Tai ne mūsų tarnybos užgaida ar asmeninė direktorės arba kurio nors darbuotojo nuomonė. Tai sprendinys, pasiektas po ilgų svarstymų bei derinimų ir patvirtintas Vyriausybės. Jei norima jį keisti, reikia keisti nacionalinio parko tvarkymo planą ir tai daryti ta pačia tvarka, kaip buvo daroma anksčiau - diskutuoti, derinti su visomis suinteresuotomis grupėmis. Pastarasis planas buvo rengiamas aštuonerius metus. Aišku, daugiausiai viskas strigo dėl garsiųjų statybų klausimų", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Baškytė.

"Tikiu, kad pagaliau užteks politinės valios"

Darius JASAITIS, Neringos meras

Mažus lėktuvėlius galintis priimti aerodromas Nidai būtinas pirmiausia dėl to, kad nebūtume merdėjantis kurortas. Dabar kritinė turistų masė Neringą aplanko per du mėnesius, o paskui - štilis. Nekalbu apie boeingus, kalbu apie 4-12 vietų lėktuvėlius. Kodėl pas mus negali atskristi koks švedas su savo lėktuvėliu? Iškart atsiras apsaugininko darbo vieta, atsiras darbo vežėjui, kuris nuvežtų tokį turistą iki Nidos. Čia jis papietautų, nusipirktų kokį suvenyrą. Dabar tie, kurie turi lėktuvėlius ir norėtų aplankyti Neringą, privalo leisti arba Palangoje, arba Klaipėdos aerodrome ir paskui važiuoti, keltis keltu. Ta gaišatis dažniausiai nugesina norą ir mes netenkame turistų. Turime turtą, į kurį valstybė investavo nemažus pinigus, ir jo nenaudojame. Tai didžiausias absurdas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą reikia keisti ne tik dėl aerorodromo įteisinimo, bet ir dėl daugelio kitų Rūtos Baškytės iniciatyva jame įtvirtintų absurdų. Gaila, kad anksčiau mums trūko politinės valios jiems pasipriešinti, bet manau, kad dabar jos nebepritrūks.

Jei R. Baškytė miškotvarkos plane būtų numačiusi, kad šalia pakilimo tako augančias pušeles reikia kirsti dabar, o ne po 20 metų, čia lėktuvėliai jau galėtų leistis. Bet ne, geriau numatyti kirtimus teritorijose, kuriose negyvena nė vienas žmogus. Ir dar kirsti mišką su sunkiasvore technika, paliekančia milžiniškas provėžas ant kopų. Kas baisiau - lėktuvėlis ant asfaltuoto pakilimo tako ar 30 tonų traktorius ant kopų? Kai vietos verslininkai nori tiesti naują kabelį, tranšėją jam liepiama kasti rankomis. Tai kodėl rankomis nekertamas miškas ir medienai ištraukti nenaudojama smulkiagabaritė technika? Ir tai - tik vienas dvigubų standartų taikymo Neringos gyventojų atžvilgiu pavyzdžių.

Jei visgi pagaliau pavyktų atgaivinti Nidos aerodromą, manau, kad surastume, kas jį galėtų administruoti. Galbūt tuo užsiimtų kokia nors viešoji oreivių įstaiga, galbūt Vyriausybė pavestų kuriai nors institucijai atlikti tokį darbą. Neringos savivaldybė tikriausiai nebūtų tinkamas administratorius.

Istorija

1998 m. lapkritį Nidos kilimo-tūpimo takas nuo 600 m pailgintas iki 815 m. Tako plotis beveik nepakito - 30 m. Darbus už 5 mln. Lt atliko bendrovė "Hidrostatyba". Iš pradžių taką ketinta ilginti iki 1 200 m, tačiau po žaliųjų protestų projektas buvo pakoreguotas ir apsiribota 815 m ilgio taku.

Oro uostas šiaurinėje Nidos dalyje buvo pastatytas 1967-aisiais. Keletą metų, nuo 1970 m. iki 1975 m., oro uoste leisdavosi ir kildavo reguliariais reisais Nida-Vilnius-Nida, Nida-Palanga-Nida, Nida-Kaunas-Nida keleivius skraidinantys An-2 markės lėktuvai ("kukurūzininkai"). Tuomet oro uoste stovėjo lengvų konstrukcijų tarnybinis pastatas, kuris nuo 1972 m. nebenaudojamas.

1992 m. Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Tam neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. 1994 m. Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko detalųjį planą, kuriame esantis oro uostas pritaikomas mažosios aviacijos skrydžiams. 1998 m. liepos 1 d. Vyriausybė leido šį oro uostą naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5 mln. Lt.

2001 m. gegužės 27 d. Nidoje avariją patyrė Kauno aeroklubui priklausantis 1971 m. prancūzų gamybos lėktuvas "Sokata ST-10". Nors šio incidento metu nei pilotas Viktoras Ramonas, nei kartu skridę keturi keleiviai nenukentėjo, tačiau buvo priimtas sprendimas Nidos oro uoste uždrausti leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.