Bent jau taip teigia Švietimo epochoje gyvenę kartografai, šias salas įamžinę savo pieštuose žemėlapiuose. Gali būti, kad vienam kartografui neteisingai interpretavus iš keliautojų gautus duomenis bei pažymėjus neegzistuojančias salas, jos atsirado ir kituose žemėlapiuose.
Tačiau tai mažai tikėtina. Nagrinėdami XVII a. antros pusės – XVIII a. pradžios žemėlapius, mes aptikome bent 15 skirtingų kartografų sukurtų žemėlapių, kuriuose pavaizduotos salos visai šalia Lietuvos. Kai kurių autorių darbuose šiose salose net pažymėtos gyvenvietės: vienoje saloje Sevenbergen (Sewenbergen, Sibenberg), kitoje – Liepoja (Liba, Liebau).
Pažymėtina, kad Lietuvoje esantis Laukžemės (Laugzemi, Langzumy) kaimas, šiuo metu nuo jūros nutolęs apie 10 km, žemėlapiuose pavaizduotas įlankos pakrantėje. Vėlesnių metų žemėlapiuose viena iš salų vaizduojama jau kaip pusiasalis.
Žinant, kad žemėlapiuose pavaizduotų jūros užlietų teritorijų vietose šiuo metų plyti pelkingos lygumos, o prie Liepojos ir Papės tyvuliuoja ežerai, visai tikėtina, kad XVII a. viduryje stipri audra galėjo praardyti neaukštas kopas ir daugiau nei pusšimčiui metų pakeisti jūros liniją.
Rodėme šituos žemėlapius Lietuvos istorikams, kolegoms Latvijoje – išgirdome nuomonių nuo „įdomu“ iki „negali būti“. Supratome, kad niekas iki šiol šitos temos išsamiai nenagrinėjo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą