Nors naujoji valdžia planuoja didinti ir kitus mokesčius bei naikinti esamas lengvatas, daugiausiai aistrų kelia būtent NT mokestis. Pagal siūlomus pakeitimus, NT mokestį tektų mokėti ir už 40 tūkst. eurų vertės būstą. Dabar ši apatinė riba siekia 150 tūkst. eurų.
Akivaizdu, kad mokesčio pakeitimai būtų naudingi brangaus turto savininkams, nes dabar turtas, kurio vertė viršija 500 tūkst. eurų, apmokestinamas 2 proc. tarifu, o siūloma 400-600 tūkst. vertės turtui taikyti 0,5 proc. tarifą, dar brangesniam - 1 proc.
„Šitas mitingas yra prieš tai, kad mus ruošiasi eilinį kartą apmokestinti. Manau, kad, jei neparodysime iniciatyvos ir aktyvumo, valdžiai pasirodys, jog viskas gerai, sakys, kad niekas neprieštarauja ir visi sutinka. (...) Kaimynas nesidomi politika, bet sakė: “Kodėl mane turi apmokestinti už tai, dėl ko jau sumokėjau visus mokesčius?“.
Va, paprasto žmogaus argumentas. Jis sako: “Pirkau medžiagas būstui, mokėjau mokesčius, samdžiau darbininkus", - mitingo dalyvį Vaidotą cituoja ELTA.
Pirminis pasipiktinimas viešojoje erdvėje kilo, kai visuomenė susipažino su preliminariais, neįregistruotais NT mokesčio pakeitimo siūlymais, pagal kuriuos NT būtų buvęs apmokestinamas nuo nulinės vertės. Visuomenėje ir Seime kilus didžiulėms diskusijoms, galiausiai įregistruoti Finansų ministerijos siūlymai pasikeitė.
Reikia keisti
Klaipėdietė Seimo narė Daiva Petkevičienė sako, kad daugelis pasisakančiųjų prieš NT mokesčio pasikeitimus nėra įsigilinę į jų esmę.
„Daug blogiau būtų, jei nieko nekeistume ir paliktume galioti dabar esančią tvarką. NT visame pasaulyje yra apmokestinamas“, - sako D. Petkevičienė.
Anot jos, dėl galutinių NT mokesčio nuostatų bus diskutuojama dar visą gegužės mėnesį. Finansų ministerijos užregistruotame variante siūloma apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą. Jei būtų skaičiuojama šeimai, tai ši suma siektų 80 tūkst. eurų. O gyvenamajam būstui, kurio vertė iki 450 tūkst. eurų, dar būtų taikoma ir 50 proc. nuolaida.
Tokiu atveju nuo kitų metų už maždaug 90 tūkst. eurų vertės sutuoktinių gyvenamąjį būstą būtų taikomas 25 eurų metinis mokestis. Jei gyvenamojo būsto vertė 300 tūkst., pagal naująją tvarką nuo kitų metų tektų mokėti apie 180 eurų per metus. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką NT mokestis tokiam būstui nėra skaičiuojamas.
Tačiau jei būsto vertė 400 tūkst. eurų, dabar savininkui tenka mokėti 500 eurų per metus, o nuo 2026 metų (Registrų centras perskaičiuos apmokestinamąsias būsto vertes), jei tvarka nesikeistų, prognozuojama, kad šis mokestis augtų jau iki 1 750 eurų. Jei būtų taikoma naujai siūloma tvarka, tai šie mokesčiai būtų kelis kartus mažesni: 160 šiemet ir 280 eurų nuo kitų metų.
Tačiau, pasak D. Petkevičienės, yra ir siūlymų, kad riba, nuo kurios apmokestinamas NT, dar gali būti ir didinama.
Asmeninis interesas
Įdomu tai, kad kalbėdamas apie NT mokesčio perspektyvas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas paragino parlamentarus neskaičiuoti, kaip šio mokesčio pakeitimai paveiktų juos asmeniškai. Anot socialdemokrato, tai leistų Seimo nariams nešališkai ir aiškiai nuspręsti dėl NT mokesčio pakeitimų.
„Aš pakviesčiau, kad seimūnai iš anksto nesidomėtų ir nieko neskaičiuotų, nes tada daugiau iš jų balsuotų už NT mokestį“, - pasiūlė socialdemokratas.
Tačiau akivaizdu, kad nesidomėti naujuoju mokesčiu gali nebent tie, kurie turto neturi. Kadangi nemažai Seimo narių yra gana pasiturintys arba yra galimai veikiami turtingų lobistų, akivaizdu, kad už NT mokesčio pakeitimus balsuos būtent palaikantieji turtingųjų interesus.
Alternatyvus projektas
„Šiandien galutinių, paruoštų svarstymui NT mokesčio variantų nėra, esame diskusijų etape“, - sako Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
Anot jo, kad vyksta pagal galiojančius teisės aktus surengti protestai ir reiškiamos abejonės, yra sveikas reiškinys. Jis tiksi, kad diskusija bus konstruktyvi ir protestuotojai pateiks savo siūlymus.
„Kiek girdėjau, planuojamas alternatyvus įstatymo projektas. Jei jis būtų pagrįstas konstruktyviais siūlymais, atlieptų žmonių lūkesčius, galima būtų svarstyti“, - sako V. Grubliauskas.
Jis pastebi, kad galutinio sutarimo dėl NT mokesčio nėra ir tarp trijų valdančiosios koalicijos partnerių, tad susitarti nebus lengva. Savo poziciją turi verslas, pramonininkų atstovai.
Kartu reikia suderinti ir Vyriausybės poziciją, Europos Komisijos reikalavimus, įsipareigojimus krašto apsaugai ir gynybai. Todėl svarstant galutinį įstatymo projektą neišvengiami kompromisai ir išlygos.
„Išbuožinimo“ mokestis
„Gyvename laikotarpiu, kuomet absoliutus prioritetas valstybėje turi būti gynybos poreikių finansavimas. NT mokesčio koncepcija, tokia, kuri pateikta, neatliepia nei šio poreikio, kadangi reikšminga dalis surinktų lėšų tektų savivaldybėms - tokia šio mokesčio prigimtis ir paskirtis, ne gynybos poreikiams, nei yra socialiai teisinga“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Seimo narys Audrius Petrošius.
Anot jo, planuojami NT mokesčio pakeitimai yra nukreipta beveik išimtinai didmiesčių ir kurortų gyventojų apmokestinimui, neatsižvelgiant į atskirų savivaldybių turto verčių skirtumus.
„Manyčiau, kad valdantiesiems šio mokesčio atžvilgiu reikėtų ieškoti reikšmingų konceptualių korekcijų, ypač kalbant apie pirmąjį būstą, kad mokestis būtų socialiai teisingas, papildomai surinktos lėšos tektų gynybai, o ne būtų tam tikrų visuomenės grupių “išbuožinimo„ mokestis, skirtas pravalgymui“, - atkreipia dėmesį A. Petrošius.
Brangi Neringa
Tačiau Neringos meras Darius Jasaitis teigia, kad NT mokestis tiesiogiai palies būtent savivaldybes.
Anot jo, savivaldybėms planuojama 2 procentiniais punktais sumažinti jų biudžetui tenkantį gyventojų pajamų mokestį ir jį skirti krašto apsaugai. Skaičiuojama, kad taip savivaldybių biudžetai kitais metais netektų 153 milijonų eurų, o 2027 metais - jau 170 milijonų eurų. Todėl pajamos iš NT mokesčio turėtų papildyti savivaldybių biudžetus.
„Lietuvos savivaldybės yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Akmenės rajone NT mokėtojų trūksta, o Neringoje moka praktiškai visi“, - sako D. Jasaitis.
Anot jo, per didelį NT mokesčio tarifai gali dalį Neringos gyventojų priversti įsikraustyti į kaimynines savivaldybės.
„Neringa gali likti be mokytojų, kitų valstybės tarnautojų, kurių algos ne didesnės nei kitose savivaldybėse, o mokesčiai kelis kartus didesni“, - sako D. Jasaitis.
Anot jo, dalis neringiškių gyvena poilsio paskirties patalpose, kuriems netaikoma 50 proc. gyvenamojo būsto lengvata. Nors būstas Neringoje yra brangus, tačiau neretai jis yra paveldėtas ir jo vertė neatspindi realių gyventojų pajamų.
„Jei Vilniuje žmogus iš senamiesčio gali persikelti gyventi į pigesnį rajoną, tai visoje Neringoje vienas kvadratinis metras kainuoja apie 5 000 eurų ir kito pasirinkimo nėra“, - sako D. Jasaitis.
Jis teigia, kad Seimas turėtų atsižvelgti į tokias konkrečiais situacijas ir pačioms savivaldybėms leisti susikurti tvarką tam tikruose rėmuose, kokius NT mokesčio tarifus taikyti.
Pajūrio vienmandatėje apygardoje išrinkta D. Petkevičienė žada pateikti Seimui konkrečius siūlymus būtent dėl Neringos miesto.
Mokesčio nepalaikome
„Nepalaikome NT mokesčio, kad būtų apmokestintas vienintelis žmogaus turimas turtas. Kiek diskutavome frakcijoje, pagal dabartinius siūlymus, didžiąją dalį mokėtų vidutinės klasės atstovai, kurie ir taip yra apkrauti įvairiais mokesčiais“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė.
Anot jos, prieš priimant įstatymą reikia atsižvelgi ir į tai, kad bus perskaičiuotos apmokestinamojo turto vertės, prognozuojama, kad nuo 2021 metų jos keisis daugiau nei 80 procentų.
„Aštuoniasdešimt procentų tai vidutiniškai Lietuvoje, pavyzdžiui, Neringoje kainos augo kelis kartus“, - pažymi D. Jasaitis.
Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos, gautos iš NT mokesčio, 2027 m. turėtų sudaryti 83,5 mln. eurų. Tačiau skeptikai mano, kad, šiuo metu praktiškai įvedus visuotinį nekilojamąjį mokestį, ateityje tarifai nuolat augs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą