"Dreverna asocijuojasi su žuvimi ir našlėmis"

Prieš keletą metų Drevernoje buvo priskaičiuota beveik šeši šimtai gyventojų, tačiau dabar, sako vietiniai, jų sumažėjo.

Drevernos vaikai laisvalaikiu žaidžia gaudynių, slėpynių ir, pasislėpę, - kortomis

Nemažai jaunimo išvažiavę dirbti į užsienį, kai kurie važinėja į Klaipėdą, vienas kitas - į Priekulę.

"Skųstis bedarbyste šiandien nuodėmė, - sako seno žvejo žmona Leonora. - Juk pilni laikraščiai skelbimų. Daug žmonių įdarbina bulves auginantis ūkininkas Petras Vasiliauskas. Ne vienas jį mini geru žodžiu už tai, kad neskiria žmogaus".

"Dreverna man asocijuojasi su žuvimi ir našlėmis", - taria našlė Elena.

Našlių čia, pasirodo, priskaičiuojama iki 40. Net klubą planavusios kurti, kad lengviau gyventųsi. Kas atsitiko vyrams? Nuskendo, sako, ar kitaip pasimirė. Šiemet, pastebi kita moteris, ta mirtis aprimusi.

Barasi visas kaimas ant jaunų geriančių vyrų. Dugną pasiekusių nuo 25 iki 45 metų vyriškių vienas pašnekovas priskaičiavęs keturiolika. "Samdyčiau šieno darbams", - sako UAB "Kuršių marios" direktorius Stasys Bučinskas, rodydamas prižėlusią įmonės teritoriją, bet ar padirbs toks? O už dieną po 50 litų prašo.

Irmantas ir Tomas, moksleiviai, nė nemirktelėję Dreverną išvadina dideliu "tašku". Nestiprų alkoholį, nusipirkę jo vienintelėje kaimo parduotuvėje, vakarais iš nuobodulio maukią ir jie, ir daugiau bendraamžių.

Nusėdęs čia ir pulkelis klaipėdiečių, kuriems mieste nepavyko išlaikyti butų. Nedaug kas jų padangėj pasikeitę - vienam jau elektrą atjungė.

Medūzos upėje

Beveik prieš 35 metus Drevernoje žvejojo 12 botų. Kiekvienoje grandyje - po 4 vyrus. Kokie unguriai, sterkai, karšiai, rudenį - žiobriai ėję, - pasakoja žvejo žmona Leonora. Šiandien žvejyba ne vieno vadinama tik "priedanga" - esą Drevernos erdvė jau esanti suplanuota rekreacijai ir ne vieno reikalai sukami būtent šia linkme.

Tuo tarpu žvejybos įmonės atsidūrusios bėdoje. "Vargstam, Dreverną vadinti žvejų kaimu dar bus galima metus, ne ilgiau", - mano vienos įmonės savininkas Vytautas Stančaitis, pridurdamas, kad žuvies dreverniškių žvejybos plotuose sumažėjo maždaug dešimt kartų. Esą anksčiau jis vienas be vargo pagaudavęs tiek, kiek dabar visa 5 žmonių įmonė nepagauna.

Žuvies sumažėjimas vietinių aiškinamas Klaipėdos uosto gilinimu. Esą kasant dugną į marias plūstelti sūrus vanduo, ir gėlavandenės žuvys traukiasi Kaliningrado link.

Žvejybos įmonių savininkai ne vienerius metus bando kalbėti Vyriausybei apie žalą ir jos mastą, tačiau niekas nesikeičia. Esą net medūzos, pasirodžiusios Drevernos upėje, valdžiai - ne įrodymas.

Baiminasi tvorų

Kitas vietinių kraują kaitinantis dalykas - priėjimas prie marių ir upės. "Pasigėrėkit, kol galit, kol prieinat", - ragina senas dreverniškis ir priduria, kad veikiausiai jau visa pakrantė nupirkta - kiekvieną akimirką tvoros visur gali atsirasti.

Ne vieną siutina buvusį žvejybos ūkį nupirkusi bendrovė. "Stovi, merdi žemės, ir tiek, - sako vienas žmogus, mostu aprodydamas didžiulius plotus. - Mes norim, kad ir mums žemės prie vandens kiek nors liktų, valtikę galėtume laikyti, atvažiavusį draugą prie vandens nusivesti".

Nepaisant didesnių ar mažesnių bėdų, vyresnieji dreverniškiai sako, kad nė už ką nenorėtų šio krašto palikti: "Buvau Vokietijoje, pasižiūrėjau, kad ten nieko gero nėra. O čia visą gyvenimą praleidau ant marių, 45 metus pražvejojau", - sako Jurgis Piklapas.

Didžiausiu Drevernos labui įvykiu žmonės vadina nuo Priekulės platinamą kelią. Vieno priekuliškio nuomone, per tuos 7 kilometrus, kuriuos važiuodamas galėjai plombas išbarstyti, Dreverna vos nepavirto užmirštu kampeliu.

Elena ir Ona džiaugiasi Drevernoje viskuo, išskyrus jaunais girtuokliais

Diteriui Vilkui svarbiausia, kad Dreverna, kurioje gimė ir visą amžių gyveno, nebūtų apsileidusi

Anot žvejo J. Piklapo žmonos Leonoros, Drevernoje gera gyventi tiems, kurie mėgsta darže, gėlyne triūsti

Jurgis Piklapas šiandien į žvejybą nebesigilina, tačiau per savo gyvenimą daugeliui visokių žvejybos paslapčių atskleidė

Kol kas, kad ir neplačiame ruože, prie marių žmonės ne tik prieina, bet ir privažiuoja arčiau nei leidžia įstatymas

"Tegu ateina prie upės ir žiūri,"- pakvietė gyventojus UAB "Kuršių marios" direktorius Stasys Bučinskas

Onai ir jos anūkei užtenka Drevernoje ir švenčių, ir gerumo, ir pabendravimo, ir kunigėlis retkarčiais atvažiuojąs

Ištisos gatvės paverstos gėlėtų sodybų alėjomis

Kultūros namai popietę buvo užrakinti, atveria duris, pasak vietinių, jie tik savaitgalį

Žodžius apie ilgesį ir meilę savo kraštui dreverniškiai įspaudė ir kaimo centre pastatytame akmenyje. Autorės nuotr.