Anot ponios Janinos (vardas pakeistas), turėdama šiek tiek pinigėlių ji nusprendusi juos investuoti į žemę - nusipirko sklypą Dituvoje. Sklypas buvo apleistas, bet moteris jį susitvarkė ir kurį laiką džiaugėsi pirkiniu. Tačiau šį pavasarį atvažiavusi nustėro - sklypą juosianti tvora buvo aplankstyta, visur primėtyta šakų - šalimais nugenėti želdiniai.
Anot sodininkės, netrukus ji išsiaiškinusi, jog visa tai - bendrovės LESTO darbuotojų veiklos pėdsakai.
"Pirkdama neatkreipiau dėmesio, kad per mano sklypą eina elektros stulpai. Bet kodėl aš, paprastas pilietis, turiu kentėti? Jeigu per sklypą eina elektros oro linija, tai kodėl jis apskritai buvo įteisintas ir parduotas?" - piktinosi moteris.
Jos nuomone, LESTO dabar turėtų išpirkti sklypą, jeigu jis yra reikalingas infrastruktūrai.
Savininkų neieško
"Tikėtina, kad sodo savininkė įsigydama sklypą turėjo žinoti, kad šioje teritorijoje yra oro linija, kad pagal LR teisės aktus galioja tam tikri reikalavimai, reglamentuojantys elektros linijų apsaugos zonas bei privačių savininkų želdinių priežiūrą, t. y. jų genėjimą, kirtimą, sodinimą tam, kad nebūtų kliūčių tenkinti visuomeninį interesą, t. y. elektros tiekimą gyventojams", - su moters pretenzijomis sutikti nelinksta AB LESTO.
Bendrovė taip pat primena, kad LESTO priklausanti 04 kV oro linija, esanti Dituvos teritorijoje, buvo pastatyta 1964 m., o sodų sklypai ir sodininkų bendrija toje teritorijoje buvę įsteigti apie 1980-uosius.
Anot LESTO atstovės ryšiams su visuomene Editos Sirutienės, apie privačių valdų savininkų pareigas ir atsakomybę prižiūrint želdinius, augančius šalia ar po elektros oro linijomis, LESTO kasmet (ypač ankstyvą pavasarį) informuoja savivaldybes, seniūnijas, bendrijas bei gyventojus.
Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykus elektros sutrikimams dėl gamtos stichijų, kai šalia oro linijų augantys privačių sklypų savininkų želdiniai nutraukia laidus, nuverčia atramas ar kitaip pažeidžia linijas, LESTO privalanti kuo skubiau pašalinti tokių gedimų priežastis ir kaip galima greičiau atstatyti elektros tiekimą.
"Privačiose valdose nugenėti ar iškirsti želdinius turėtų jų savininkai, bet jei jie to nepadaro laiku, tai elektros tiekimo sutrikimo atvejais tai atliekama mūsų bendrovės iniciatyva. Jei avarijos padarinių šalinimo metu sklype nėra savininko, tai jo informuoti nėra galimybės (pvz., mūsų bendrovė neturi informacijos, kokiam asmeniui priklauso konkretus sodo sklypas ir kur tą savininką surasti).
Jei ieškotume kiekvieno šios bendrijos sklypo savininko avarijos atveju ir iš anksto bandytume suderinti jų želdinių genėjimo klausimus, elektros tiekimo atstatymas užtruktų ne vieną dieną, per tą laiką elektra negalėtų naudotis didelė dalis vartotojų", - teigia LESTO.
Perkant - pasitikslinti
Kalbėdama apie konkretų atvejį Dituvoje, E. Sirutienė patvirtino, jog šios sodų bendrijos paribėje augantys želdiniai galėjo būti išgenėti LESTO iniciatyva vasarį, kai po stipraus vėjo ir pūgos šioje vietoje buvo elektros tiekimo sutrikimų.
"Nugenėtų šakų pasisavinti ar sunaikinti negalime, nes medžiai yra ne mūsų bendrovės nuosavybė, todėl, pašalinę elektros sutrikimo priežastis, nugenėtas šakas paliekame sklypo savininko ar sodo bendrijos teritorijoje", - teigė ji.
Želdiniai buvo genimi ir šalia ponios Janinos sklypo, t. y. bendroje Dituvos teritorijoje ties tvora.
"Todėl iš tiesų neaišku, kodėl moteris kelia pretenzijas. O kad nebūtų kokių nors neaiškumų ar nesusipratimų, kiekvienam asmeniui, perkančiam žemės sklypą, pirmiausia reiktų pasitikslinti, kokios to sklypo ribos ir kokie infrastruktūriniai statiniai yra tame sklype", - pataria LESTO.
"Susitaikyti arba parduoti"
Eidigintas GERMANAVIČIUS, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas
Daug kur soduose eina elektros oro linijos. Klausimas toks - ar tos linijos jau buvo sklype, kai ponia jį pirko. Jei taip, tai pretenzijų dabar negali būti.
Ne taip seniai Energetikos ministerijoje su buvusiomis bendrovėmis VST ir RST buvo kalba, kad sodų bendrijose, kur eina elektros oro linijos, būtų servitutinės zonos. Vis dėlto paskui buvo sutarta tokių zonų nenustatyti, nes ir matavimai kainuoja, ir sodininkams būtų nuostoliai. Tačiau sutarta, kad jeigu elektros tinklų atstovams reikės privažiuoti, pretenzijų neturi būti. Galimybė privažiuoti turi būti, ir su ta mintimi reikia susitaikyti.
Iškelti linijas? Kam "užkabinti" tas išlaidas? Juk kiti sodininkai tikrai nesutiks, kad bendrija iš savo pinigų tai darytų. Sklypo savininkė galėtų tai daryti savom jėgom, bet klausimas, ar toje vietoje įmanoma, ir kiek tai kainuos. Minėtoje situacijoje galėčiau patarti nebent susitaikyti su tuo, kaip yra, arba sklypą parduoti, ir problemos pasibaigs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą