Ekstremalioji situacija - ir Klaipėdos rajone

Ekstremalioji situacija - ir Klaipėdos rajone

Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybės neeiliniame Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje išklausius Žemės ūkio skyriaus ir Ūkininkų sąjungos atstovus dėl liūčių padarytų nuostolių žemdirbiams ir vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, nutarta paskelbti ekstremaliąja situaciją Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Gargždų seniūniją.

Žemės ūkio skyriui pavesta sudaryti komisiją nuostoliams įvertinti ir lėšų poreikiui nustatyti.

Stiprioms liūtims naikinant derlių, ekstremalią situaciją praėjusią savaitę paskelbė ir Kretingos rajonas.

Ministrų kabinetas trečiadienį apsispręs, ar atsižvelgti į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas ir paskelbti šalyje ekstremalią situaciją, nes dėl liūčių Lietuvos ūkininkai patyrė dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamų nuostolių.

„Trečiadienį Vyriausybė šitą klausimą svarstys - ar paskelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje“, - antradienį interviu Lietuvos radijui teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak jo, ekstremalios situacijos paskelbimas leis kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, panaudoti Vyriausybės rezervo fondo lėšas.

S.Skvernelis patikino, kad šią savaitę bus kreiptasi į EK dėl paramos nuo nepalankių oro sąlygų nukentėjusiems žemdirbiams.

„Mes tikrai turime argumentų, kad žalą būtų galima kompensuoti“, - tvirtino premjeras.

Be kita ko, jis piktinosi, kad iki šiol šalyje nėra nustatytos vieningos nuostolių skaičiavimo metodikos. „Privalėsime pasitvirtinti vieningą nuostolių skaičiavimo metodiką, ko prašo ir savivaldybių žemės ūkio skyriai. Tada būtų galima operuoti tais pačiais kriterijais ir skaičiais“, interviu - teigė S.Skvernelis.

S.Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybės rezervą, kuriame yra tik 1,5 mln. eurų, galima būtų panaudoti kompensuoti žemdirbių išlaidas teisininkams derybose su produkcijos supirkėjais.

Dėl rugpjūtį siautusių liūčių ūkininkai negalėjo įvažiuoti į laukus ir nuimti derliaus, pasėti žieminių pasėlių.

Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų. Pasak E.Misiūno, valstybei galutinai suskaičiavus nuostolius jie gali būti didesni nei 40 mln. eurų.

Dėl liūčių ekstremalią situaciją yra paskelbusios penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder