Gaisringa Smiltynė dujų terminalui ne kliūtis?

Specialistai ramina, kad SGD terminalai yra labai saugūs, o incidentų tokio tipo objektuose pasitaiko labai retai.

Savaime gaisrai nekyla

Smiltynės miške nedideli gaisrai kyla kiekvieną vasarą - įvairiose vietose išdega vos vienas ar kelios dešimtys kvadratinių metrų paklotės. Didžiuliai gaisrai Smiltynę ties Klaipėda siaubė 1996 ir 2006 metais. Paskutinį kartą su ugnimi intensyviai kovota beveik savaitę, o paskutinieji židiniai užgesinti kone po mėnesio.

Prieš šešerius metus kilusio gaisro priežastis taip ir nepaaiškėjo, įtikinamiausia versija - neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Ilgametę patirtį turintis girininkas neigia mitus, kad gaisrų miške priežastys kartais būna savaiminės.

"Savaime kylantys gaisrai, pavyzdžiui, nuo stiklo šukės atspindžio - tai tik pasakos, ugnis įsiplieskia dėl miško lankytojų neatsargaus elgesio: numeta nuorūką ar dar ką padaro", - sako beveik 40 metų girininku dirbantis Algimantas Laurinaitis.

Po didžiojo gaisro buvo įrengtas hidrantas, o pačioje Smiltynėje yra bent kelios vietos, kur gaisrininkai gali privažiuoti prie pat marių ir vandenį siurbti nuo krantinių.

Priminė Vyriausybei

Kovo pradžioje vykusio Vyriausybės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos posėdžio metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išsakė savo pastabų. Viena iš jų - gelbėjimo laivo įsigijimas, kuris budėtų tuo metu, kai prie saugyklos prisišvartavęs laivas tiektų į ją dujas.

"Nesvarbu, ar gaisras kiltų Smiltynėje ir keltų grėsmę terminalui, ar atvirkščiai - papildomos saugumo priemonės netrukdytų bet kuriuo atveju. Dujovežį lydės vilkikai, kuriuose yra gaisro gesinimo įranga, o vykstant išdujinimo procesui jie pasitrauktų, tad budintis laivas tikrai netrukdytų", - sakė V. Grubliauskas.

Specialistai teigia, kad didžiausias gaisro pavojus kiltų tuo atveju, jeigu įvyktų dujų nutekėjimas - ugnis didžiausią pavojų keltų, kai ore jų koncentracija siektų 5-15 proc.

Pavojaus tikimybė maža

Papildomo vilkiko su priešgaisrine įranga įsigijimo neatmeta ir SGD terminalo projektą vykdančios valstybės valdomos AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis.

"Šiuo metu yra atliekama daugelis svarbių studijų, kaip, pavyzdžiui, detalus rizikos vertinimas. Dėl galutinės įrangos bus apsispręsta po išvadų, kuriose bus aprašyti įvairūs galimi scenarijai ir jų pasekmės bei jų mažinimo priemonės", - sako jis.

Pokalbininkas pažymėjo, kad pasaulyje suskystintų dujų sistemos naudojamos jau ilgiau nei 40 metų, jos yra intensyviai eksploatuojamos be didesnių avarijų ir, vertinant statistinę informaciją, yra akivaizdu, kad pavojaus tikimybė yra labai maža.

R. Masiulis sako, kad ir dujovežyje gausu priešgaisrinių priemonių.

"Laive-saugykloje yra numatytos gaisro indentifikavimo ir gesinimo sistemos, pradedant nuo cheminių miltelių, inertinių dujų iki paprastų vandens purkštukų", - pasakojo "Klaipėdos naftos" vadovas.

Plaukiojančią saugyklą su dujinimo įranga terminalui pastatys Norvegijos kompanija "Höegh LNG", kuri vėliau teiks priežiūros ir operavimo paslaugas.

ĮRANGA. Teigiama, kad dujų terminalo pagrindą sudarysiančiame laive-saugykloje yra numatytos gaisro indentifikavimo ir gesinimo sistemos, pradedant nuo cheminių miltelių, inertinių dujų iki paprastų vandens purkštukų.

Pirmasis tokio tipo laivas "Methane Princess" buvo pastatytas 1959 metais. Per šį laikotarpį SGD laivybos istorijoje jokių susidūrimų, gaisrų ir sprogimų nebuvo užfiksuota. Pasaulyje dabar iš viso plaukioja apie 390 dujovežių, veikia per 100 SGD importo terminalų, 57 iš jų - Europoje.

---

"Per ankstyvas klausimas"

2008 m. Klaipėdos laisvojoje ekonomikos zonoje pastatyta nauja gaisrinė - ją nutarta statyti dėl to, kad teritorijoje veikia pavojingų aplinkai įrenginių, atliekančios sudėtingus technologinius procesus ir pavojingas medžiagas sandėliuojančios bendrovės.

Ar nauja gaisrinė bus statoma netoli terminalo - kol kas neaišku.

"Per ankstyvas klausimas mums. Projektavimo procese nedalyvaujame, o neturint rizikos įvertinimo, techninės charakteristikos sunku kalbėti, kokiai kategorijai šį objektą galima priskirti. Žinoma, dujos daug kam asocijuojasi su didžiuliu pavojumi, tačiau tik baigiamojoje projekto fazėje bus galima pasakyti, kokie pavojai gresia, kaip organizuoti ugniagesių darbą", - sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius.

KOMENTARAS. "Įkiši degtuką - užges"

Dalius TARVYDAS, Lietuvos energetikos instituto mokslinis darbuotojas

Nemanau, kad terminalas keltų labai didelį pavojų, ypač gaisro: juk tai suskystintos dujos - įkiši į jas degantį degtuką, ir jis užges. Sprogimo pavojus kyla tik dujų nutekėjimo atveju, tačiau turi būti labai specifinė jų ir deguonies koncentracija. Tikslių proporcijų nepamenu, tačiau galiu pasakyti, kad jeigu dujų ir deguonies santykis per mažas ar per didelis specifinei normai, sprogimo pavojus dingsta.

Su kolega prieš keleruis metus rašėme mokslinį darbą apie tokius terminalus, mums pavyko rasti informacijos apie du incidentus: kartą sprogo laivas, tuomet sprogimo banga nuvilnijo apie 1,5 kilometro, kitas sprogimas įvyko terminale.

INFORMACIJA. Nelaimės terminaluose

Didžiausia nelaimė užfiksuota 1944 m. spalio 20-ąją JAV, Klivlende. Sprogus vienai iš "The East Ohio Natural Gas Company" terminalo saugyklų žuvo 131 žmogus, per 200 sužeista, sprogimo banga sugriovė arba apgadino pastatus kvadratinės mylios teritorijoje. Tiesa, teigiama, kad saugykla buvo pagaminta iš plieno, nepritaikyto laikyti suskystintoms dujoms.

1979 m. spalį taip pat JAV, Merilendo valstijoje, esančiame "Cove Point" terminale įvyko nedidelis nutekėjusių dujų sprogimas. Nors pastatas buvo smarkiai apgadintas, žuvo tik vienas žmogus, vienas buvo sužalotas.

Paskutinė nelaimė įvyko 2004-ųjų sausio 19 d. Alžyro miesto Skikdos uosto terminale, į kurį suskystintos dujos gabenamos traukiniais. Sprogimas nugriaudėjo, kai vienas iš jų bandė atsiskirti nuo greta stovėjusių, nelaimės aukos - 22 žmonės.

Apklausa

Miestiečių pasiteiravome, ką jie mano apie greta Klaipėdos statomą SGD terminalą.

 Evaldas

Reikia priežiūros: jeigu atsakingai statys, medžiagų nevogs, tai pastatys kokybiškai ir pavojaus tikimybė bus mažesnė. Aišku, tokiuose objektuose gaisro rizika visada yra didesnė.

Aleksandra

Jeigu dujos bus pigesnės - aš už jo statybas, jeigu brangs - aš prieš. O šiaip, nereikia terminalo bijoti: bijai vilko - neik į mišką.

Audrius

Miestas bus visai šalia terminalo. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu jis sprogtų. Manau, kad į tai turėtų būti atsižvelgta. Aš būčiau už, kad šis objektas būtų toliau nuo miesto.

Milda

Mano nuomone, tokio terminalo iš viso nereikia, o jeigu jau nusprendė statyti, tai reikėtų kuo toliau nuo miesto. Kodėl? Dėl žmonių sveikatos.