Dėl buvusios Palangos dvarvietės vietos iki šiol nesutariama, todėl kurorto vasaros estrados prieigose slėpinių ieškojęs archeologas tikino, kad galbūt būtent jam pavyko aptikti statinių komplekso vietą.
Nieko nesitikėjo
Dar pernai archeologinius tyrinėjimus šalia kurorto vasaros estrados baigęs archeologas R. Šmigelskas akcentavo, jog gavęs šią užduotį į Palangą važiavo pernelyg nesitikėdamas parsivežti įspūdingų radinių.
"Senoji vasaros estrada yra gana didelis pastatas, todėl galvojau, kad daug kas bus sunaikinta ankstesnių statybų metu", - pasakojo tyrinėtojas.
Buvusios dvarvietės paieškos vykdytos ir anksčiau. Dar 2008 m. istoriniuose šaltiniuose minimos dvaro vietos ieškota tyrinėjant Vytauto gatvę, kurioje aptiktas panašaus laikmečio kultūrinis sluoksnis su įvairiais radiniais, bet spėta, jog tai galėjo būti ir turtingo pirklio namas.
RADINIAI. Įdomesni rasti daiktai buvo knygos apkalas viršeliui užsegti, tuomet naudota rašymo priemonė stilius, peilio su medžio ir bronzos briaunomis fragmentas, kulka, į kamščiatraukį panašus prietaisas, skirtas šautuvams valyti ir vadintas "kirminu". Tarp smulkesnių radinių - daugybė buitinės keramikos, indų, puodų, keptuvių, ąsočių, bokalų, taip pat - pakabinama spyna, siuvėjo antpirštis, kniedės, pakabutis, odinių batų liekanos ir jų apkaustai.
R. Šmigelskas pasakojo, jog savo tyrimus pradėjo teritorijos žvalgymais - buvo iškastos bandomosios duobės, tačiau nieko vertingo nerasta.
"Tik vienoje vietoje, į šiaurės rytus nuo estrados, pusantro metro gylyje, po supustyto smėlio sluoksniu pavyko aptikti vandeningą durpingą žemę su pirmaisiais radiniais", - pasakojo archeologas.
Šis atradimas lėmė ir tolesnius kasinėjimus, nes tapo aišku, kad toje vietoje ne viskas sunaikinta.
Su XIX a. siejamame sluoksnyje rasta porcelianinė pypkutė. Pusantro metro gylyje mažame plotelyje aptikus medinių fragmentų, buvo nuspręsta aplinkui kasti daugiau duobių.
"Plotas, kurį tyrėme, yra nedidelis, o tyrimai atlikti tik toje vietoje, kur grėsė būsimos statybos", - aiškino specialistas, pridūręs, jog buvo iškastos 4 perkasos.
Rado pastato likučius
Pirmajame plote archeologams pavyko aptikti pirmuosius medinius radinius - rasta dalis konstrukcijų, kurios esą galėjo būti ten stovėjusio medinio pastato sienojai. R. Šmigelskas džiaugėsi, jog radinius apsaugojo durpinga ir vandeninga žemė.
"Plotas po ploto tą vietą ištyrėme, bet radinių rasta skirtingai. Dalis teritorijos ankstesnių darbų metu buvo sunaikinta ir pajudinta, bet pavyko aptikti begalę medinių radinių", - tvirtino archeologas.
Anot R. Šmigelsko, dirbant buvo gan sunku susiorientuoti, ką kiekvienas medinis daiktas gali reikšti, dalis jų buvo sunaikinta, dalis - natūraliai sunykę.
Tik pabaigus tyrimus, perdavus visus brėžinius specialistams pavyko išskirti, kas buvo buvusio pastato likučiai, savoje vietoje išlikę pamatai, o kas - griūti ėmusio pastato liekanos.
Ketvirtoje perkasoje archeologams nusišypsojo laimė - ten buvo rasta itin daug išlikusių konstrukcijų, aptiktos pastato sienos, grindų ir net nuotekų šalinimo sistemos fragmentai.
"Aptikome tik dalį medinio pastato, nes, ko gero, kita dalis liko už tyrimo ploto", - tvirtino tyrėjas, teigęs, jog pastatas greičiausiai buvęs rentinės konstrukcijos.
Spėjama, kad rasta ir įėjimo į pastatą vieta. Archeologas mano, kad aplinkinėse vietose, ypač jei tai buvęs dvaras, greičiausiai turėtų būti išlikę ir kitų pastatų liekanų, bet tai jau ateities tyrėjų darbas.
Radiniai - išskirtiniai
R. Šmigelskas neslėpė, jog tyrinėjimų metu rasta daugybė radinių.
"Radome daug skiedrų, pastato stogas greičiausiai buvo dengtas gontais, o vėliau jis sukrito į pastato vidų", - pasakojo archeologas, pridūręs, kad pastatas turėjo stiklinius vitražinius langus su švininiais rėmeliais.
Anot tyrinėtojo, įdomesni rasti daiktai buvo knygos apkalas viršeliui užsegti, tuomet naudota rašymo priemonė stilius, peilio su medžio ir bronzos briaunomis fragmentas, kulka, į kamščiatraukį panašus prietaisas, skirtas šautuvams valyti ir vadintas "kirminu". Tarp smulkesnių radinių - daugybė buitinės keramikos, indų, puodų, keptuvių, ąsočių, bokalų, taip pat - pakabinama spyna, siuvėjo antpirštis, kniedės, pakabutis, odinių batų liekanos ir jų apkaustai.
Tyrinėjimo vietose rasta ir išskirtinių radinių - buvo aptikta medinė žaidimo "Malūnas" lenta.
"Tai įdomu, nes istorikai neabejojo, kad šis žaidimas Lietuvoje buvo žinomas, tačiau tokios lentos buvo rastos tik aplinkiniuose kraštuose. Ši lenta - pirmoji ir vienintelė, rasta Lietuvos teritorijoje", - džiaugėsi archeologas, pasakojęs, jog šis žaidimas žinomas nuo Senovės Egipto laikų, o jo taisyklės visame pasaulyje - vienodos.
Taip pat tyrėjai aptiko signetą - ant kaklo nešiotą antspaudą, kuris greičiausiai buvo skirtas antspauduoti korespondencijai. Ant jo įžiūrimi inicialai P ir S.
R. Šmigelskas tvirtino, jog po konsultacijų su heraldikos specialistais prieita prie išvados, jog antspaudas galėjęs priklausyti Žemaitijos žemės teisėjui Petrui Šiukštai.
Šie ir kiti radiniai įrodo, kad namas priklausęs aukštesnio sluoksnio žmonėms, tad tikėtina, kad tai galėjo būti vienas iš dvarui priklausiusių statinių.
Radimvietėse aptikti daiktai bus perduoti Palangos kurorto muziejui.
Iš istorinių šaltinių
Apie Palangos dvarą istoriniuose šaltiniuose minima fragmentiškai.
XVI a. pab. - XVII a. pr. Palangoje gyveno apie 1500-1750 valstiečių ir miestelėnų. Jie buvo "valdomi" iš Palangos dvaro įsikūrusio prie miestelio netoli jūros. XVII a. dvarą pamažu pradėjo pustyti jūros smėlis.
1639 m. Stanislovas Vaina, seniūnas, gavo leidimą iš Vladislovo Vazos perkelti dvarą į šalia esančią žemę. Tačiau XVII a. pab. inventoriuose jis neminimas, matomai nebuvo pastatytas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą