Ši žinia labai nustebino sodybos šeimininkę P. Beniušienę, jos įkūrėjo Viliaus Orvido seserį. „Nežinau, kas paskleidė šį gandą, jokių kalbų apie tai su V. V. Landsbergiu nebuvo. Tiesa, jis mėgsta lankytis sodyboje, o jo tėvas V. Landsbergis pernai padovanojo knygų. Kažkada buvo norėta mus iškeldinti į kitą vietą, tačiau nesutikome – čia mūsų tėvų ir senelių žemė“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė P. Beniušienė.
„Facebook“ socialiniame tinklapyje netruko atsiliepti ir pats V. V. Landsbergis: „Vis susilaukiu keistų skambučių, kuomet klausia, ar tiesa, kad įsigijau Viliaus Orvido sodybą. Tai – nesąmonė, nes nieko panašaus nežadėjau įsigyti ir neįsigijau. Nei lėšų tokių turėčiau, nei galimybių tvarkyti. Sodybos įsigijimas ir priežiūra, ko gero, turėtų būti sąmoningos Lietuvos valstybės rūpestis. Panašiai kaip Čiurlionio muziejus.“
Tačiau jis mano, kad ši ypatinga vieta kada nors turėtų tapti visos Lietuvos dvasinių paieškų vieta, kiek įmanoma, joje atkuriant Viliaus dvasią. Jį piktina ir tai, kad iš Salantų karių kapinių išguitas sovietinis tankas buvo užkeltas ant postamento ir žiūri pro patranką tiesiai į didįjį sodybos kryžių. Jo manymu, šitą tanką būtina išgabenti, nes jau pats jo buvimas prieštarauja Viliaus dvasiai.
V. V. Landsbergis neslėpė, jog anksčiau buvę ketinimų išpirkti sodybą, deja, nesėkmingų.
„Su Jonu Meku, savo tėvu V. Landsbergiu, Julium Sasnausku buvome išdiskutavę norą bandyti organizuoti sodybos išpirkimo ir atidavimo Lietuvai akciją. Idant išsipildytų testamentinis Viliaus noras, kad toje vietoje vėl vyktų dvasinis ir kūrybinis vyksmas, kad vieta taptų naujojo Lietuvos Atgimimo galimybe. Viliaus sodybos gelbėjimo projektas buvo pristatytas ir Prezidentei. Buvo netgi surasti verslininkai, sutinkantys investuot į sodybą, išpirkti ją ir atiduoti Lietuvai. Kai jų atstovai nuvažiavo ir pabandė pasikalbėti su dabartiniais sodybos savininkais, sužinojo, kad jokių kalbų apie sodybos pardavimą negali būt“, – rašo V. V. Landsbergis.
Anot jo, kažkada J. Sasnauskas yra sakęs, kad sodyba liko, tik ji dabar nebesusieta su konkrečia vieta: ji pasisėjusi Viliaus bičiulių ir sekėjų širdyse, kurių Lietuvoje – labai daug. Taigi ji tebeegzistuoja, tik kitu pavidalu.
Salantų seniūnas Kazys Galdikas taip pat įsitikinęs, kad pagrindinė šios unikalios sodybos vertybė, jos trauka buvo pats Vilius. „Šiandieną jo nebėra, išblėso ir dvasia, – neįmanoma nei landšaftininkams, nei muziejininkams šios vietos atkelti. Tam, kad ji vėl gyvuotų kaip legendinė Orvidų sodyba, reikėtų Viliaus supratimo, kurį išsaugojo tik jo bendraminčiai. Tačiau, mano žiniomis, dėl to jokių iniciatyvų dabartiniai šeimininkai nerodo“, – tvirtino seniūnas.
Rašyti komentarą