Gargždai pasišiaušė prieš Klaipėdos rajono valdžią: mums nori dramblį sukišti į vištidę

Tuo tarpu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigia, kad senasis projektas – per brangus savivaldybės kišenei.

Savivaldybės planus perkelti sporto kompleksą į kitą vietą neigiamai vertina ne tik Gargždų gyventojai ir sportininkai, bet ir architektų taryba, įvertinusi pateiktą sporto komplekso projektą kaip nekokybišką, ir Seimo narys Petras Gražulis. Anot politiko, savivaldybė jau dabar prarado mažiausiai penkis milijonus eurų, sukiršino Gargždų gyventojus ir neatsižvelgė į jų nuomonę.

Dramblys vištidėje

„Nori dramblį sukišti į vištidę“ – tokia nežinomo autoriaus sparnuota frazė dabar dažnai skamba bendraujant su gargždiškiais. Su Alfa.lt susisiekę Gargždų gyventojai teigė, kad senasis sporto centro variantas nebuvo visais atžvilgiais idealus, tačiau naujasis – dar prastesnis; savivaldybė „apkarpytą“ sporto komplekso projektą bando įkišti į erdvę, kuri tam yra akivaizdžiai per maža. Todėl kentės ne tik aplinkiniai gyventojai ir sklypų savininkai, bet ir visas miestelis.

Idėja Gargžduose pastatyti multifunkcinį sporto centrą, kuriame būtų baseinas, universali sporto salė ir ledo arena, Klaipėdos rajono savivaldybėje ėmė materializuotis maždaug 2016–2017 metais. Prasidėjus svarstymams, kaip ir kur realizuoti sporto ir sveikatingumo kompleksą, galiausiai apsistota ties Dariaus ir Girėno gatvėje esančiu valstybinės žemės sklypu.

2017 metais architektai parengė sporto komplekso projektą, pastarajam buvo gautas statybos leidimas. Beliko surasti statytojus.

2019 m. liepą Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė multifunkcinio sporto centro statybų ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės (VPP) būdu. Tačiau besibaigiant pasiūlymų pateikimo terminui rajono savivaldybės politika apsivertė 180 laipsnių – nors kelerius metus projektas politikams tiko, staiga nuspręsta, kad projektas per brangus.

Viešasis konkursas buvo nutrauktas, vėliau savivaldybės taryba nutarė, kad multifunkcinį sporto centrą statys ne Dariaus ir Girėno gatvėje, bet Kvietinių gatvėje, Gargždų centriniame stadione.

Nors iki šiol yra galiojantis leidimas statyti sporto ir sveikantingumo kompleksą Dariaus ir Girėno gatvėje, tereikia susirasti rangovus, Klaipėdos rajono savivaldybė visą procedūrą pradėjo iš naujo.

Peticijos ir pareiškimai

Sprendimas perkelti multifunkcinį sporto centrą į Kvietinių gatvę nesuprantamas tiek kai kuriems vietos politikams, tiek Gargždų gyventojams. Portale peticijos.lt beveik 1,4 tūkst. gyventojų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama toliau tęsti sporto komplekso projektą Dariaus ir Girėno gatvėje, atsisakyti naujojo sumanymo.

„Naujai parinkta numatomo statinio statybos lokacija yra netinkama ir jau buvo atmesta 2016-2017 m. svarstant Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos būdus, pripažįstant, kad vieta Gargždų miesto parke yra per daug apribota žaliojoje zonoje naujai statybai keliamais reikalavimais, būtų perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas (sukuriamos parkavimo, rajono gyventojų susisiekimo, eismo intensyvumo ir saugumo problemos); ardoma lengvosios atletikos sukurta infrastruktūra, į kurią buvo investuotos lėšos)“, – rašoma peticijoje.

Pastarąją pasirašę miestiečiai komentaruose rašo, kad Kvietinių gatvėje, šalia stadiono esantis parkas, kurį palies statybos, sporto centrui yra visiškai netinkama vieta, kurią statybos sugadins.

„Atsakingai įvertinta Gargždų miesto senojo parko rekreacinė paskirtis ir konstatuota, jog parko prieigose nauja statyba yra komplikuota dėl apribojimų statyboms žalioje zonoje“, – rašoma peticijoje.

Kaip paaiškėjo, naujai darbą pradėjusios savivaldybės planai gyventojams užkliuvo ir todėl, kad nebuvo normaliai paaiškinta, kodėl reikėjo sustabdyti jau smarkiai įsibėgėjusį projektą ir pradėti viską iš naujo. Vienintelė priežastis – kad projektas per brangus – anot peticijos autorių, gali būti išspręsta sporto kompleksą statant ne visą iš karto, o etapais.

„Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas etapais, numatant plėtros perspektyvas Dariaus ir Girėno gatvėje, kaip buvo suplanuota anksčiau, įvertinant aplinkybes, jog šioje miesto vietoje kuriasi naujakuriai, statomi nauji namai, daugiabučiai, yra jaunų šeimų koncentracija, kurioms ypač aktualus baseinas, ledo arena, sporto salės.

Gi Kvietinių ir aplinkinėse gatvelėse prie stadiono gyvena senieji Gargždų gyventojai, kurie labiau pageidauja ramybės, o ne automobilių spūsčių, nes kvartalo infrastruktūra nėra pritaikyta naujo didelio objekto atsiradimui“, – nuogąstaujama peticijoje.

Sporto bendruomenė naujam projektui nepritaria

Prieš sporto centro perkėlimą pasisako ne tik Gargždų gyventojai – jiems pritaria ir vietinė sporto bendruomenė, kurioje yra ir atstovų iš gretimų gyvenviečių.

143 įvairių sporto šakų atstovai, sportininkai ir treneriai, pasirašė ir rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės merui įteikė raštą, kuriuo išreiškė savo nepritarimą sprendimui atšaukti sporto komplekso statybą Dariaus ir Girėno gatvėje bei plėtoti naują projektą Kvietinių gatvėje.

Anot sportininkų, šalia jau esamo stadiono įgrūdus naują sporto centrą, vietos visiems neužteks – teks išardyti lengvosios atletikos aikštynus, kurie visai neseniai buvo atnaujinti, kentės ir kitos sporto šakos, pavyzdžiui, plaukimas. Kaip paaiškėjo, dėl ploto trūkumo ir lėšų atsisakoma dalies plaukimo takelių, kurie buvo numatyti senajame projekte.

Kritikuojama ir mintis atsisakyti vienos iš trijų sporto komplekso dalių – ledo arenos. Anot savivaldybės, pastaroji nereikalinga, tuo metu sporto bendruomenė kalba apie prarandamas galimybes ir žūstantį potencialą.

Gargždų „Banga“© Elvis Žaldaris

Architektai: naujasis projektas – nuobodokas ir netikęs

Gargždų gyventojų pastangomis Alfa.lt pavyko susipažinti ir su Lietuvos architektų rūmų regioninės architektų tarybos išvada dėl naujojo sporto komplekso projekto, priimta liepos 16 d.

Nors projekto autorius Arvydas Gudelis ir Klaipėdos rajono vyr. architektas Gytis Kasperavičius pristatė naujo sporto komplekso projektą kaip gerą ir puikiai parengtą, jį įvertinusi architektų taryba rado įvairiausių priekabių.

Tarybai užkliuvo tai, kad įrenginėjant automobilių stovėjimo vietas tektų išpjauti 108 medžius ir taip padaryti žalą gamtai, o pats sporto kompleksas užkliuvo kaip itin suspaustas – pastebėta, kad tiek rūbinė, tiek holas yra per maži 800 vietų salei, kai kurie įėjimai „užspausti“ ir juose susidarys spūstys.

Dėl vietos trūkumo nutarta įrengti tik keturių 25 metrų ilgio plaukimo takų baseiną – anot projekto autorių, dėl vietos trūkumo įrengiant daugiau plaukimo takų tektų paaukoti pramoginę baseinų erdvę.

Galiausiai projektą įvertinusi architektų taryba jam negailėjo kritikos. „Dauguma ekspertų pasiektą rezultatą urbanistinio integralumo požiūriu vertino neigiamai, pirmiausia atkreipdami dėmesį, kad numatytas statybai plotas yra per mažas kokybiškam užduotos programos realizavimui. Pastebėta, jog didinant aikštelę pjaunamas didelis medžių skaičius (nesuprantamas medžių kirtimo poreikis šiaurinėje

dalyje ties alėja į parką), komplikuotas autobusų judėjimas. Pasigęsta ir urbanistinį kontekstą atspindinčios medžiagos (aplinkos maketas, gatvės išklotinės).

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių Taryba negalėjo pritarti sprendiniams ir dėl atitikties

darnaus vystymo principui. Atkreiptas dėmesys į centro plėtros perspektyvą bei esamų sporto rūmų

integraciją į bendrą centro struktūrą“, – rašoma Alfa.lt turimoje tarybos išvadoje.

Ir tai – dar ne visi naujojo sporto komplekso, kurį stengiasi realizuoti Klaipėdos rajono savivaldybė, trūkumai. „Naujų technologijų, medžiagų panaudojimo stoka, inovatyvių architektūrinių-urbanistinių sprendimų pateiktame pasiūlyme trūkumas, neleido tarybos nariams teigiamai įvertinti inovatyvumo kriterijaus. <...> Dėl per didelės programos tokios apimties pastatui pasiūlyme akivaizdūs funkciniai pastato struktūros sprendimo trūkumai.

Akivaizdžiai per maža vestibiulinė grupė su rūbine bei kavine ir užspaustu praėjimu į pagrindinę salę. Vitrinų įrengimas, numatant už jų rūbines bei dušines, nėra pagrįstas, nes pareikalaus ten numatyti neperregimus stiklus. Brangus 25 m ilgio baseino

planavimas tik keturiems plaukimo takeliams neefektyvus tiek sąnaudų, tiek panaudojimu požiūriu“, – rašoma architektų tarybos išvadoje.

Architektų taryba taip pat konstatavo, kad be vijoklių dangos, kuri numatyta, tačiau turėtų užaugti per tam tikrą laiką, naujasis sporto centras tampa tik nuobodoku, niekuo neišskirtiniu pastatu, o pats projektas iš esmės netenkina architektūrinės kokybės reikalavimų ir yra taisytinas.

Ateina europiniai pinigai, tačiau gali likti nepanaudoti

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius, dabar – tarybos narys Sigitas Karbauskas Alfa.lt sakė, kad „niekas nesupranta logikos“ perkelti sporto kompleksą į vietą, kurioje šiam kompleksui per ankšta.

„Anas projektas buvo pripažintas ir labai gerai vertinamas, o dabar architektų rūmai yra pasakę, kad fiziškai neišeis įkišti pastato į tą vietą, jis fiziškai netelpa.

Yra noras grūsti į tą vietą neaišku dėl ko. Buvo ir gyventojų apklausa, ar sutinka perkelti, dauguma pasakė ne“, – sakė vietos tarybos narys.

Klaipėdos rajono savivaldybė sprendimą perkelti sporto centrą motyvuoja tuo, kad Dariaus ir Girėno gatvėje suplanuotas projektas biudžetui yra tiesiog per brangus. Tačiau S. Karbauskas sakė, kad iš esmės dabar net nėra žinoma, kiek realiai kainuotų pastatyti sporto centrą pagal senąjį projektą, mat potencialūs statytojai nėra įvardiję kainos.

„Ieškokime rangovo. Kadangi nereikia turėti lėšų, prirašai, kad sutartis bus pasirašyta, kai bus išspręstas finansavimas. Rangovas pasakytų, ar darbai 10, ar 20 milijonų kainuotų“, – sakė tarybos narys.

Anot S. Karbausko, anksčiau bandyta įpareigoti administracijos direktorių paskelbti rangos paiešką, kad potencialus rangovas bent apibrėžtų galimą kainą, tačiau tam nebuvo pritarta.

Politikas teigė, kad sporto kompleksą buvo nuspręsta statyti viešos ir privačios partnerystės būdu, todėl finansinė našta iš pat pradžių savivaldybei nebūtų tokia sunki, išlaidos gultų ant statytojo pečių.

Tarybos narys taip pat pažymėjo, kad šiuo metu yra unikalus laikotarpis, kai ES skiria pinigus koronaviruso padariniams šalinti. Iš pastarųjų būtų galima finansuoti nepigias sporto komplekso statybas, tačiau tokia proga greičiausiai bus praleista.

„Dabar tuos kovidinius pinigus duos, duoda, kad ekonomika funkcionuotų geriau. Ateina europinės lėšos, tikrai reiktų kreiptis, įsisavinti“, – svarstė S. Karbauskas.

Meras: senasis projektas – per brangus

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas Alfa.lt sakė, kad pagrindinis senojo projekto atsisakymo motyvas buvo savivaldybei pernelyg didelė kaina.

„Kai mes pradėjome dirbti po savivaldybių rinkimų tapo aišku, kad tas projektas, kuris numatytas Dariaus ir Girėno gatvėje, turbūt yra neįgyvendinamas. Buvo planuota statyti su privačiu investuotoju, kaina buvo 22 milijonai, o skaičiuojant su pabrangimu ten iki 49 milijonų brangsta.

Mes nusprendėme, kad tai yra per brangu ir mes nepajėgūs tokio projekto įgyvendinti“, – sakė B. Markauskas.

Bronius Markauskas© Dmitrijus Radlinskas

Anot Klaipėdos rajono mero, vieta Kvietinių gatvėje pasirinkta atsižvelgus tiek į architektų rekomendacijas, siekiant vystyti miesto centrą, tiek sprendžiant kitas problemas, tvarkant vietinę infrastruktūrą.

Nors architektų taryba kritikavo pateiktą sporto komplekso projektą kaip sugrūstą ir neatitinkantį kokybės reikalavimų, B. Markauskas teigė, kad vietos naujai suplanuotam sporto kompleksui yra užtektinai. Meras taip pat pabrėžė, kad, atsisakius ledo arenos, sporto centro kaina vietoje paskaičiuotų 49 milijonų gali siekti tik 10 milijonų.

Seimo narys: paleido vėjais 5 milijonus

Daugiau nei 20 metų Seime dirbantis P. Gražulis, ne vieną kartą į Seimą išrinktas Gargždų vienmandatėje apygardoje, taip pat kritikavo Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimą perkelti sporto centrą į Kvietinių gatvę.

„Buvo padaryta apklausa, žmonės prabalsavo, kad nori sporto komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje. Ten yra didelė teritorija, kelių šimtų vietų automobilių aikštelė buvo suplanuota. Žmonės buvo patenkinti.

Tada atėjo naujoji valdančioji dauguma, kuri nusprendė, kad reikia statyti parke, kur vietos nėra, iškirst medžius. Ir čia žmonės pasipiktino“, – sakė P. Gražulis.

Anot Seimo nario, Klaipėdos rajono savivaldybė pirmajam sporto komplekso projektui buvo išleidusi kelis šimtus tūkstančių eurų, kurie, atsisakius projekto, tampa veltui išleistais pinigais.

„Dabar tuos pinigus išmetame į šiukšlių dėžę, parenkam kitą vietą, ir vėl iš naujo projektuojam, ir vėl mokam panašią sumą“, – sakė politikas.

Petras Gražulis© Edvard Blaževič

Anot P. Gražulio, Gargždų gyventojai aktyviai parodė nesutinkantys su nauja lokacija, pasirinkta sporto centrui, tačiau savivaldybė į žmonių valią neatsižvelgia. „Kai žmonės sužinojo, kad keičiama vieta, pasirašė peticiją. Buvo padaryta apklausa ir, rodos, 95 procentai pasisakė, kad negalima keisti vietos, senoji vieta yra pati tinkamiausia. Bet valdžia neatsižvelgė į vietos gyventojų nuomonę ir nori statyti dabar parko teritorijoje, kur nei aikštelės nėra, kur bus kamščiai“, – teigė P. Gražulis.

Seimo narys paminėjo dar vieną aplinkybę – anot jo, naujoji Klaipėdos rajono valdžia ne tik vėjais paleido kelis šimtus tūkstančių eurų, sumokėtų už projekto parengimą, bet ir praleido progą gauti milijoninį valstybės finansavimą, kurį būtų suteikusi vyriausybė.

„Kadangi statybos leidimas buvo gautas, jau mažiausiai penki milijonai būtų buvę skirti šiam centrui statyti. Vyriausybė daug dėmesio skyrė ir buvo davusi visoms savivaldybėms pinigų objektams statyti, kurie jau buvo gavę statybos leidimus.

Prarado penkis milijonus eurų, sukiršino gyventojus, į gyventojų nuomonę neatsižvelgė“, – sakė P. Gražulis.