Gatvėms apšviesti - papildomas milijonas

Gatvėms apšviesti - papildomas milijonas

Normalūs užsakovo ir rangovo santykiai miesto biudžetui kitąmet kainuos beveik 1 mln. litų. Būtent tiek kasmet neužmokėdavo Klaipėdos miesto savivaldybė bendrovei "Gatvių apšvietimas".

Įdomi detalė - būtent uostamiesčio savivaldybė yra pagrindinė šios miesto apšvietimo tinklus eksploatuojančios bendrovės akcininkė.

"Skriaudžia mus jau ne pirmus metus. Eksploatuojame apie 14 tūkstančių gatvės apšvietimo stulpų, tačiau sumoka mums už 10 tūkstančių. Priežastis ta pati - sunkmetis nesibaigė ir pinigų tam nėra. Tačiau dėl to mes 2012-uosius baigsime nuostolingai. Aišku, savą vaiką mušti paprasčiau", - guodėsi Algimantas Laurinavičius, "Gatvių apšvietimo" direktorius.

Jis nenorėjo sutikti su palyginimu, kad bendrovė dirbo lyg sovietiniame kolūkyje, kai už darbą kartais mokėdavo, o kartais - ne.

"Tačiau tiesa ta, kad ne visus mūsų atliktus darbus priimdavo", - pripažino A. Laurinavičius.

Jis taip pat svarstė, kad jei savivaldybė būtų skolinga, skolą būtų galimybė prisiteisti ir nors teoriškai atgauti pinigus. Tačiau pagal iki šiol galiojusią sutartį "Gatvių apšvietimas" gaudavo tik tiek, kiek skirdavo miestas.

Su panašiu požiūriu sutiko ir Artūras Šulcas, bendrovės "Gatvių apšvietimas" stebėtojų tarybos pirmininkas.

"Taip, iki šiol ši bendrovė buvo lyg nemylimas vaikas šeimoje. Tačiau dabar turėtų keistis požiūris, mat kiekvienas ūkio subjektas turi dirbti pelningai. Juk ir "Gatvių apšvietimas" yra mūsų įmonė", - žadėjo A. Šulcas.

Jis paaiškino, kad paskutiniame įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje buvo nutarta nebepratęsti sutarties su uostamiesčio savivaldybe ir inicijuoti naujos sutarties projektą.

"Mes informavome savivaldybės administraciją, kad kitąmet už gatvių apšvietimo infrastruktūros priežiūrą numatytų skirti didesnę sumą nei iki šiol", - sakė A. Šulcas.

Šiemet miestas už šią paslaugą sumokėjo beveik 2 mln. Lt. Tad kitąmet tam, kad miestui priklausanti įmonė nepapildytų bankrutuojančiųjų gretų, teks skirti beveik 3 mln. Lt.

"Net ir tai, kad taupymo sumetimais degdavo kas antras žibintas, mums darbo nepalengvino, o tik apsunkino. Mat prižiūrėti tuos stulpus vis tiek tenka, tačiau atlygio už tai negaudavome jokio", - kalbėjo A. Laurinavičius.

Pats A. Šulcas pripažino, kad pokyčius lėmė ir naujo valdybos nario paskyrimas. Birželį bendrovės valdybos pirmininku buvo išrinktas jau 17 metų Lietuvoje gyvenantis olandas Richardas Schrijeris. Šis pasirinkimas neatsitiktinis - 2011 m. R. Schrijeris baigė Baltijos bendrovių valdymo institutą, kuris ruošia profesionalius įmonių valdybų narius. Kelios dešimtys instituto absolventų šiuo metu jau dirba daugelyje valstybės kontroliuojamų įmonių valdybų. Teigiama, kad olandas kol kas dirbs be atlygio.

A. Šulcas paaiškino, kad Klaipėda tapo viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, kuri į bendrovės valdybą išrinko asmenį iš šalies.

"Taip mes įvykdėme Ūkio ministerijos rekomendaciją valstybės ir savivaldybės įmonių valdymo organuose turėti vieną asmenį iš šalies", - paaiškino A. Šulcas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder