PRAEITIS. Kavinė "Banga" po statybų. Iš S. Merkelytės knygos "Palanga" (Vilnius, "Mintis", 1980).
UAB Rizikos kapitalo investicijų kompanijos vadovas Viačeslavas Cmakunovas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje pristatė idėją nugriauti buvusios kavinės-valgyklos "Banga" pastatą ir pastatyti jo vietoje neutralios architektūros dviejų aukštų pastatą, kuriame būtų įrengta gintaro galerija.
Anot investuotojo, iš vientisos gelžbetonio konstrukcijos sukurto sovietmečio statinio nei suprojektuoti iš naujo, nei pritaikyti naujoms reikmėms neįmanoma.
Architektas Leonardas Vaitys posėdyje nedalyvavo, tačiau per kolegas perdavė nuomonę - 1979 metais Palangoje pastatyta kavinė "Banga" esanti reikšmingas vėlyvosios sovietmečio architektūros pavyzdys, sukurtas garsiojo Gintauto Telksnio, ir jo nugriovimas - netoleruotinas. Analogišką nuomonę išsakė ir specialiai iš Palangos į posėdį atvykę architektai Alfredas Gumuliauskas bei Irena Likšienė.
Uostamiesčio architektai palaikė kolegų poziciją dėl originalios betoninės plastikos kūrinio išsaugojimo. Architektė Laima Šliogerienė paragino palangiškius architektus kuo greičiau surinkti medžiagą apie "Bangos" kavinę ir įtraukti statinį į saugotinų sovietmečiu sukurtų nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą.
Klaipėdos miesto vyr. architektas Almantas Mureika užtvirtino, jog šiuo atveju ekonominiai rodikliai net nesvarstomi, ir "Bangos" pastatą palygino su "Meridianu" Klaipėdoje, kuris taip pat galėjo būti jau nuskandintas.
"Investuotojai turi suvokti, jog jų rankose yra architektūros paminklas, kurio statusas suteikia papildomą vertę investiciniam projektui. O dėl jo pritaikymo gintaro galerijai siūlyčiau organizuoti architektūrinį konkursą", - sakė A. Mureika.
Jis pabrėžė, kad toks apleistas pastatas, koks yra dabar, taip pat negali būti ir jo savininkai yra atsakingi dėl jo būklės.
Architektas Edmundas Andrijauskas papildė, jog pastato vertė yra tiek technologinė (statinys sukurtas iš monolitinio gelžbetonio) tiek meninė (brutalizmo ir postmodernizmo meninių srovių išraiška), o jo išsaugojimas būtų ir architekto G. Telksnio atminimo įamžinimas.
Po posėdžio V. Cmakunovas sakė kol kas nežinantis, ką darys. "Aišku viena - architektai investicijoms trukdo", - trumpai pakomentavo jis.
KOMENTARAS
"Svarbus vėlyvojo sovietmečio architektūrinis orientyras"
dr. Vaidas PETRULIS, architektūrologas
Kavinė "Banga", nors ir sunkiai atpažįstamas, apkabinėtas reklamomis, statinys išlieka įdomiu vėlyvojo sovietmečio architektūros pavyzdžiu. Pažvelgę atidžiau pamatysime ne tik netradicinę, ekspresyvių formų tūrinę struktūrą, tačiau ir išskirtinį įspūdį suteikiantį gelžbetoninį paviršių. Grubaus betono plastika akivaizdžiai peržengia funkcionalumo ribas. Taip architektūrinės išraiškos priemonių paieškos rodo iracionalumą, kurio idėjinė raiška tęsia "vaizdingą ir metaforišką Antonio Gaudi stilistiką". Derėtų atkreipti dėmesį, kad tuometinėmis statybinių medžiagų deficito sąlygomis, betono panaudojimas buvo viena iš nedaugelio galimybių siekiant kūrybiško ir netradicinio architektūrinio sprendimo. Tad nors ir menkesnio mastelio nei panašios stilistikos Druskininkų fizioterapijos gydykla, kavinė "Banga" tapo svarbiu vėlyvojo sovietmečio architektūriniu orientyru Palangoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą