Minėta iniciatyvinė grupė siūlo kopos, ant kurios yra Karklės kapinaitės, apačią sutvirtinti stambiais rieduliais, kad jūros bangos jos toliau nebeplautų. Už akmenų reikėtų atvežti dirvožemio ir pasodinti kalnapušes, taip būtų pagerbiamas ir mirusių žmonių atminimas. [CITATA]
Karkliškių norą patiems susitvarkyti palaiko ir nemažai mokslininkų, ir žinomų žmonių visoje Lietuvoje. Jau yra surinkti 67 tokiai idėjai pritariančių žmonių parašai. Tarp jų - ir Lietuvos mokslų akademijos prezidento profesoriaus Valdemaro Razumo, ir viceprezidento profesoriaus Domo Kauno parašai.
Tuo metu aplinkosaugininkai mano, jog nereikia skubėti, ir siūlo palikti tai spręsti specialistams.
Beje, akmenis, ištrauktus gilinant Klaipėdos uosto akvatoriją ir suverstus Smiltynėje, ties laivų kapinėmis, P. Vaičiūnas siūlo sudėlioti pakeliui į Lietuvos jūrų muziejų ir pirmojo Klaipėdos uosto kapitono L. Stulpino kapo prieigose. Pastarajai idėjai pritaria ir asociacija Jūrų kapitonų klubas.
Palaiko, bet...
Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas patvirtino, kad direkcija yra pasiruošusi atiduoti tuos akmenis žmonėms, turintiems gražių idėjų ir planų.
"Bet šiuo klausimu reikėtų tartis su savivaldybėmis, nes ten yra ne mūsų žemės, ne mūsų teritorijos. Bet kokios ekonominės veiklos mes galime imtis tik savo valdose. Iniciatoriai turėtų pasirūpinti, kad savivaldybės imtųsi siūlomų projektų, o mes irgi aktyviai dalyvautume, nes norime tuos akmenis panaudoti kaip galima naudingiau.
Manome, kad P. Vaičiūno pateiktas siūlymas yra neblogas ir reikėtų jį toliau plėtoti. Tik reikėtų parengti projektus. Gal tai galėtų padaryti ir savivaldybės ar patys idėjos iniciatoriai, tada būtų aiškiai matyti, kaip tie mūsų akmenys ten įsikomponuoja", - sakė A. Drungilas.
Ministerijos nesąmonės
"P. Vaičiūnas turi labai daug gerų idėjų dėl krantų tvirtinimo. Su jomis supažindino per Klaipėdos dieną Lietuvos mokslų akademijoje. Mes, ten buvusieji, entuziastingai tam pritarėme.
Klaipėdos savivaldybė jau porą metų vis prašo Aplinkos ministerijos skirti lėšų nors kokioms nors kranto tvirtinimo priemonėms, bet jų neskiriama. Aiškinamos kažkokios nesąmonės, kad Klaipėda dėl kažko nėra apsisprendusi. Ji seniai apsisprendusi, kad yra pliažas ir jis turi likti. Tokių dokumentų, kurie rodytų kitaip, nėra, vadinasi, reikia tą pliažą, žmonių poilsio zoną, saugoti", - kalbėjo Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Anot jo, reikia daryti projektus, atlikti detalesnę P. Vaičiūno siūlymų studiją, tačiau principinės jo idėjos yra teisingos.
SIŪLYMAS. Akmenimis, ištrauktais gilinant Klaipėdos uosto akvatoriją, Petro Vaičiūno teigimu, būtų galima papuošti Smiltynės keliuką, vedantį prie Liudviko Stulpino kapo, papuošti. Idėjos autorių vizualizacija.
"Kalbant apie taką, vedantį prie L. Stulpino kapo, reikia pasakyti, kad ne bet kokius akmenis ten galima padėti, nes tai - kraštovaizdžio draustinis. Tokioje jautrioje teritorijoje, kurioje yra ir kapinaitės, negalima taip elgtis - sugalvojom ir dedam - reikia daryti projektą", - kalbėjo vyriausiasis architektas.
Finansuoti turėtų direkcija
Ar savivaldybė galėtų parengti tuos projektus?
"Galbūt galėtų ir savivaldybė, nežinau iniciatorių pajėgumų. Bet ir Uosto direkcija, nežinanti kur dėti iš akvatorijos ištrauktus akmenis, ne pati skurdžiausia įmonė. Mes jau prieš dvejus metus siūlėme jai parengti studiją, kur būtų galima sudėlioti tuos akmenis. Dabar jie kraunami į krūvą ir, manau, ten, kur negalima", - teigia A. Mureika.
Anot jo, Uosto direkcija galėtų būti pagrindinė tokių projektų finansuotoja, mat būtent dėl jos į jūrą iškištų molų yra ardomi krantai, t. y. ir dėl uosto veiklos. Atliktos studijos rodo, kad poveikis krantams daromas. Valdininko teigimu, toliau gilinant bus daromas milžiniškas poveikis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko krantams, dėl molų poveikis bus daromas Melnragės, Girulių ir Karklės ruožuose.
"Kai buvo svarstoma poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros salos, mums aiškino, kad jokio poveikio nei rekreacinei laivybai, nei niekam kitam nebus. Tik ji buvo patvirtinta, parengtas planas, ir Uosto direkcijos generalinis direktorius iškart prakalbo apie poveikį, kad AB "Smiltynės perkėla" keltai turės laukti, kad reikia statyti tiltą į Kuršių neriją. Jeigu yra neigiamas poveikis, turi būti imamasi jį mažinančių priemonių, ir jų imtis reikia pasiūlyti Uosto direkcijai", - mano A. Mureika.
Savivaldybė neliktų nuošalyje
"Piniginius klausimus sprendžia Taryba. Tačiau savivaldybė visada pritaria geroms idėjoms ir jas remia", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius.
Pasak jo, vis dar tebesiginčijama dėl tų akmenų. Vieni mokslininkai tai idėjai pritaria, kiti - ne, esą akmenys net pakenktų. Žodžiu, patys mokslininkai nesutaria tarpusavyje.
"Man teko susitikti su iniciatyvinės grupės atstovais. Nelabai noriu tikėti, kad jie akmenis rankomis suneštų. Tačiau tokios kapinės, kaip Karklės, yra vienos pajūryje. Savivaldybės rūpestis - jas išsaugoti. Bangos tikrai tą krantą vis graužia ir vis artėja kapinių link.
Jeigu galų gale būtų prieita prie vienos nuomonės, kaip reikia išsaugoti mūsų kapinaites, rajono savivaldybė bandytų ieškoti lėšų projekto įgyvendinimui paremti", - sakė Č. Banevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą