Nors niekas rajono centro arčiau kaimo neperkėlė, šiandien reikalai Girkaliuose apsivertė aukštyn kojomis. Kalbama apie stulbinančią gyvenvietės plėtrą. Planuojama, kad jau kitąmet kaimas turėtų padidėti tris kartus. Ruošiamasi statyti beveik pusantro šimto namų.
Reikalai pasikeitė pardavus žemes, kurių kaina labai smarkiai išaugo. Visi sklypai esą parduoti, perparduotų taip pat yra. "Įsivaizduokite, - stebėjosi viena pašnekovė, - už dviejų kambarių butą prašė 60 tūkstančių litų, pavasarį Alytaus namelis kainavo iki 300 tūkst. litų".
Kalbama, jog nėra seno girkališkio, kuris neturėjo žemės, todėl pardavę senieji kaimo gyventojai užsitikrino piniginiu atžvilgiu ramią senatvę.
Brangios žemės čia sugebėjo įsigyti turtingi žmonės. Dalis jų aktyviai įsijungė į bendruomenės gyvenimą. Eugenija Odebrecht, Romas Petraitis, Viktoras Čepys, ir kiti naujieji girkališkiai, pasak mokytojos Gražinos Bakevičienės, visapusiškai sustiprino kaimą.
"Iš jūros tapom turtingi, nors tiesiogiai nieko iš jos negaunam, nežvejojam ir nerenkam gintaro", - juokauja kita girkališkė, pridurdama, jog kaimas iš kitų jai išsiskiria turtingumu.
G. Bakevičienė pastebi, kad labai mažai žmonių laiko gyvulius - esą neapsimoka, ir jos prognozėmis, ateity vargu ar čia pamatysime karvę.
Prieš trejetą metų buvo įregistruota visuomeninė organizacija "Girkalių bendruomenės centras", į jos tarybą buvo priimti visi, kas norėjo kaimo gerovei ką nors veikti.
Aktyvų ir, pasak vietos žmonių, sumanų pirmininką Rimantą Martinkų tai padaryti pastūmėjo nepasitenkinimas padėtimi: "Dirbom visi po vieną ir neradom kalbos su jokiomis valdžios struktūromis. Pabodo tie atsirašinėjimai".
Valdžiai adresuojami raštai su žmonių parašais davė efektą. Užgijo ne viena gyvenvietės žaizda, kitąmet girkališkiai žada ir dujas turėti.
Yra ir nesutarimų
Keičiasi gyventojų sudėtis. Senųjų, vadinamų tikrų, gyventojų mažėja. Štai šiemet Anapilin išėjo Juozas Sadauskas, Horstas Kapustas. Čia gimusi ir augusi Berta Pleikienė sako, jog sunku su senbuviais atsisveikinti.
Naujai atsikėlę, beje, naujaisiais lietuviais vadinami, gyventojai sudaro apie 40 proc. kaimo žmonių.
Abi grupės gana skirtingos - nesutampa pozicijos dėl šunų laikymo taisyklių, naujakuriams nepatinka kelkraščiuose palikta žemės ūkio technika.
Maža ūpo dalyvauti renginiuose. Verslininkė Audronė Martinkienė sakė norėjusi pakviesti vietos moteris ekskursijai į Nidą, tačiau norinčiųjų neatsirado. Sunkiai prikalbino girkališkius ekskursijai ir į Vilnių, nors grįžę kelione visi džiaugėsi.
Bendruomenės aktyvas dvejus metus organizavo Girkalių kermošių, kuriame perkančiųjų buvo 10 kartų daugiau negu parduodančiųjų - vieni nedrįso, kiti netikėjo, kad pasiseks. Nors šventė pasisekė, tradicine padaryti jos nepavyko, kitais metais tuo pačiu laiku kaimiečiai jos nepasigedo.
Nori priėjimo prie jūros
Prie jūros važiuojama ir dviračiais, ir mašinomis. Dažniausiai į Palangą, Nemirsetą ar Karklę.
Jau antrą vasarą Girkalių gyventojai nuomoja savo kambarius Palangoje dėl įvairių priežasčių netilpusius apsigyventi vasarotojus. Ties posūkiu į Girkalius rikiuojasi poilsiautojus gaudančiųjų mašinos.
Mąstoma, jog iki dar didesnio džiaugsmo neblogai būtų turėti savo tiesioginį priėjimą prie jūros. Tokią galimybę bendruomenės vadovas matąs, atgaivinus buvusiam sovietų kariniam poligonui priklausiusį senąjį tankų kelią.
Girkalius ne vienas vadina miegamuoju, kuris didės. Šiai metaforai toną duoda naujakuriai, - įvairiose institucijose dirbantys klaipėdiečiai, po darbo ir visokių reikalų parvažiuojantys išmiegoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą