Girti poilsiautojai tyčiojosi iš 3 eurų baudos

Elgėsi lyg išprotėję

Ir Palangos, ir Neringos, ir Klaipėdos paplūdimiuose nuo rugsėjo 1-osios gelbėtojų gerokai sumažėjo. Klaipėdoje jie iki rugsėjo 15 dienos dar budės pagrindiniuose postuose, Palangoje taip pat dar dvi savaites gelbėtojai dirbs tik centrinėje gelbėjimo stotyje, o Neringoje – tik centriniame Nidos paplūdimyje iki rugsėjo 7-osios.

Sezonas baigtas, bet jį gelbėtojai prisimins dar ilgai, nes jis buvo išskirtinis.

„Keista buvo vasara, o tai turėjo įtakos žmonių elgesiui paplūdimyje. Birželį, kai tik buvo kelios šiltos dienos, iškart prasidėjo masiniai skendimai. Liepą buvo ramu, nes šalta, o rugpjūtį, kai prasidėjo karščiai, žmonės lyg iš proto išėjo. Jie taip buvo pasiilgę pliažo ir jūros, kad elgėsi labai neatsakingai. Puldavo į bangas, nors kabėdavo raudona vėliava, draudžianti maudytis“, – aiškino uostamiesčio paplūdimius prižiūrinčios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Jam antrino ir Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Jo teigimu, pagrindinė problema ir yra ta, jog žmonės nepaiso gelbėtojų nurodymų, jog draudžiama maudytis, kai plevėsuoja raudona vėliava.

„Visus turime vyti iš vandens, o tada tie išvytieji, ypač jei neblaivūs, mus atleidinėja iš darbo. Į pagalbą labai dažnai kvietėmės policijos pareigūnus. Jie surašo protokolą už tai, kad asmuo neblaivus pasirodė viešoje vietoje, bet bauda – 3 eurai. Tai pasityčiojimas, todėl ir poilsiautojai nieko nebijo. Jei baudos prasidėtų nuo 100 eurų, jau dažnas pagalvotų, ar verta rizikuoti. Baudų dydis yra vienintelis vaistas kovoti su tais poilsiautojais, kurie paplūdimiuose išeina iš proto. Kvailas mokosi iš savo klaidų, o protingas – iš svetimų. Kiti žmonės, pamatę, jog baudžiami nedrausmingi poilsiautojai, patys elgsis atsakingiau“, – konstatavo J. Pirožnikas.

Neringoje, kur, regis, renkasi kultūringesni poilsiautojai, paplūdimiuose taip pat virė aistros.

„Žmonės eina ne į protą, o iš jo ir ypač tada, kai kaba raudona maudytis draudžianti vėliava. Gal poilsiautojams atrodo, kad mes specialiai ją kabiname, kad žmonės neliptų į vandenį ir mums nereikėtų dirbti. Tačiau galiu patikinti, kad vėliava keliama tada, kai reikia. Mums tiktai negaila, kai žmonės maudosi, jei yra saugu“, – pabrėžė Neringos paplūdimių gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys.

Pranešė apie „mirusį“ draugą

Šią vasarą Baltijos jūra pareikalavo trijų aukų. Klaipėdos paplūdimiuose nuskendo 15 metų paauglė, 16 metų vaikinas, Juodkrantėje – 27 metų jaunas vyras.

„Gaila, jog sezono nepavyko baigti be aukų, tačiau tikrai nenoriu viešai komentuoti priežasčių, kodėl tie vaikai nuskendo, nes šeimoms ir taip tragedija“, – teigė A. Siakki.

Palangoje aukų nebuvo, tačiau iš jūros teko ištraukti 18 žmonių ir juos perduoti medikams, kad atgaivintų. Didžioji dalis skendusiųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio.

„Dauguma žmonių paplūdimiuose yra neblaivūs ir tai siaubinga. Šią vasarą pas mus buvo galimybė savanoriškai nemokamai pasitikrinti blaivumą. Per vasarą į alkotesterį pūtė apie 1000 poilsiautojų ir 70 proc. iš jų įpūtė. Rekordas – 3,75 promilės. Aišku, tokį žmogų iškart išlydėjome iš paplūdimio, kad jis nekeltų sau grėsmės“, – pasakojo A. Siakki.

Alkoholio vartojimo problemą paplūdimiuose įvardijo ir J. Pirožnikas. Ir ji, anot pašnekovo, egzistuoja dėl to pačios priežasties – per mažų baudų.

„O girtiems jūra – iki kelių, jie ir kelia daugiausia problemų, neklauso, koneveikia“, – kalbėjo Palangos gelbėtojų vadas.

Jis prisiminė ir kuriozišką istoriją. „Birželio 24-ąją, priešpiet, gauname pranešimą, jog kopose mirė žmogus. Nuskubame ieškoti to žmogaus, kuris apie tai pranešė. Jis – girtas, aiškina, kad draugas yra kažkur palapinėje ir miręs. Aplakstėme kopas, radome tą palapinę ir draugą. Jis buvo girtas ir jau be sąmonės. Atgaivinome, iškvietėme medikus, policiją ir tokie poilsiautojai išvežti ten, kur reikia. Bet gerai, kad tas draugas pastebėjo, jog jo kompanionas „miręs“. Gerai, kad spėjome, nes jis gulėjo palapinėje, ją kepino saulė ir jis tikrai būtų numiręs“, – pasakojo J. Pirožnikas.

Prie tilto – patikros postas?

A. Siakki atskleidė, jog šią vasarą į paplūdimius ne kartą teko kviesti greitosios medikus, kad jie atgaivintų alkoholiniais gėrimais apsinuodijusius paauglius. „Jie sulenda į kopas ir geria. Dar pakepina saulė ir pasekmės liūdnos. Gaila, bet medikus teko kviesti ne tik berniukams iki 15 metų, kurie buvo girti, bet ir mergaitėms“, – kalbėjo A. Siakki.

Anot jo, liūdniausia dar ir tai, kad tokie paaugliai stengiasi linksmintis tuose paplūdimio ruožuose, kurie laikomi laukiniais ir gelbėtojai ten nedirba. „Nuo mūsų geriantys paaugliai sprunka kuo toliau, kad netrukdytume. Taip net nelaimei kelio užkirsti negalime“, – apgailestavo A. Siakki.

Anot J. Pirožniko, tai, jog Palangoje nenuskendo nė vienas žmogus, yra didelio prevencinio darbo pasekmė.

„Be gailesčio visus varome iš jūros, jei matome, kad pavojinga maudytis. Tačiau nesame beširdžiai, galima rasti ir kompromisų, reikia tik kalbėtis. Kartą, kai jūra buvo audringa, atėjo kompanija, gal 15 žmonių. Visi jie vilkėjo gelbėjimosi liemenes ir gelbėtojų atsiklausė, ar gali lipti į jūrą. Gelbėtojai pasiklausė manęs, leidau, bet liepiau atidžiai stebėti, nes jei bangos nuneš per toli, tai žmogus ne nuskęs, net iš baimės jį ištiks infarktas. Kompromisų visada galima rasti, bet reikia normaliai elgtis ir kalbėtis. Juk mes suprantame, kad žmonės atvažiuoja atostogauti prie jūros, kad nori joje maudytis net tada, kai negalima. Bet mūsų pareiga yra saugoti gyvybes“, – pabrėžė Palangos gelbėtojų vadas.

Anot J. Pirožniko, Palangoje yra dar viena problema – tiltas į jūrą. Nuo jo šiemet nušoko penki žmonės, kuriuos reikėjo ištraukti, nes patys nebeišsikapanojo. Šuolius neabejotinai paskatino alkoholis.

„Gal ir prisikalbėsiu per garsiai, bet jei būtų mano valia, tai tilto prieigose pastatyčiau postą ir visus, kurie eina ant tilto, tikrinčiau alkoholio matuokliu. Tada šokinėjančių problema greitai išsispręstų“, – ryžtingas buvo J.Pirožnikas.