Gitano Nausėdos tėvo malūnas išgarsėjo per naktį

Raktus valdo kaimynė

Prie jo vestuvininkai, abiturientai, į Palangą ar Šventąją važiuojantys atostogautojai išlipę iš mašinų fotografuojasi būriais, o norintieji patekti vidun vieni iš kitų sužino, į kurias duris pasibelsti ir paprašyti raktų.

„Aš, aš esu ta raktininkė“, – juokavo 74-us metus einanti Lazdininkų kaimo senbuvė Joana Rusienė. Sakė, A. Nausėda jai nėra nei koks draugas, nei juolab giminė. Prieš kelerius metus tiesiog užėję abu su žmona į čia pat, kitoje kelio pusėje, esančią Joanos sodybą ir palikę raktus – esą gal kas norės palandžioti po istorinį statinį. Anksčiau turistai dažniau stabtelėdavę lyjant ar esant vėsioms dienoms, dabar randasi tokių, kurie iš Vilniaus, Kauno prie prezidentiniu vadinamo malūno atvažiuoja specialiai.

Beje, šio statinio ir konstrukcijos, ir detalės išlikusios tokios, kokios buvo senovėje, tiktai sodriu pilku atspalviu vėl šviečia pakeista skiedrų apdaila, pagal buvusius atkurti bei sumontuoti nauji sparnai. Kaimo kraštovaizdį puošiančio malūno aukštis su žaibolaidžiu siekia 21 metrą. Be to, malūnas retas dėl pasukamos savo „kepurės“ – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pademonstravo, kaip specialiomis pavaromis ji būdavo pasukama į tą pusę, iš kurios pūsdavo geras vėjas. Tačiau pasukti „kepurę“, sakė, būdavo ne vieno žmogaus jėgoms, tad prie tam skirto medinio rato sustodavo visa šeima.

Joana Rusienė

Pirko už „amerikoniškus“ pinigus

Pasak A. Poškio, malūnas vietinių gyventojų akiai – įprastas reginys, visą gyvenimą čia stovi ir ilgai dar stovės. O kad pastaruoju metu prezidentiniu praminto objekto pažiūrėti vis daugiau norinčiųjų suplūsta, nuo to visiems tik geriau. „Važiuos į Lazdininkus, sustos ir mūsų Darbėnų miestelyje, aplankys Japonišką sodą, Baltų mitologijos parką, kitas seniūnijos įžymybes“, – džiaugėsi jis.

Tas malūnas per daugel metų yra pakeitęs ne vieną dislokacijos vietą: pastatytas netoli Vilniaus, atsidūrė Padvariuose prie Kretingos, o į Lazdininkus darbėniškio žydų tautybės verslininko perkeltas 1907-aisiais.

A. Nausėdos žmonos Onos tėvas ūkininkas Jurgis Končius už Amerikos anglių kasykloje užsidirbtus pinigus iš kito ūkininko malūną nusipirko 1925-aisiais. „Vien pagal tai galima spręsti, koks Prezidento Gitano Nausėdos senelis verslus žmogus buvo, kad taip sugalvojo – senajam Darbėnų vandens malūnui subyrėjus, sumojo, kad apylinkėse konkurentų, kurie maltų grūdus, daugiau nėra“, – pastebėjo seniūnas.

Tarybiniais metais valdžia malūną nacionalizavo ir perdavė kolūkiui, bet J. Končius kaip malė, taip tebemalė toliau – iki pat mirties.

Šiuokart raktininku pabuvo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Pradžioje sparnus suko vėjas

Vėjo jėga malūnas buvo varomas iki 1961-ųjų, tik vėliau, iki 1984-ųjų, – elektra. Vietiniai žmonės atmena, kad paskutinis čia dirbęs malūnininkas buvo pavarde Gruoža.

„Anoj pusėj kelio gyvenom. Matydavau, kaip atvežtus maišus grūdų parišus į antrą aukštą keldavo. Kai tuos grūdus maldavo, mes, vaikai, norėdavom pasižiūrėti, bet dėl saugumo į vidų niekas neleisdavo. Vis tiek lakstydavom ant rampos, tėvai nuo ten tik spėdavo gainioti, kad nenukristume“, – pasakojo Lazdininkų bendruomenės pirmininkė Miroslava Bružienė.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Prezidento tėvai O. ir A. Nausėdos atimtą nuosavybę susigrąžino, bet dėl to teko ir pavargti: teismų maratonas su 1993-aisiais malūną privatizavusiu žmogumi užtruko apie 8-erius metus.

Kodėl Nausėdoms to seno nubaigto apipuvusio malūno reikėjo? M. Bružienė neabejojo, jog ne todėl, kad kažkada senasis Končius, jį pirkdamas, „amerikoniškų“ pinigų išleido tiek, už kiek 400 karvių būtų nupirkęs. Svarbiausia – čia užkoduotas atminimas ir giminės istorija, kuri privalo tęstis.

Viduje galima pamatyti unikaliu laikomą technikos paveldą.

Tikisi, kad idėjas įgyvendins anūkės

Jau keleri metai, kai Oną Nausėdienę yra priglaudusi žemė. A. Nausėda ir dabar puoselėja jųdviejų abiejų brandintą viltį, kad unikalios patalpos dykos nestovės.

„Kai būnu čia šeštadieniais, vestuvininkai mane dažnai šampanu ir tortais vaišina, sako, bent aludę pirmame aukšte įrenk, būtų žmonėms kur pašokti“, – pokštavo jis.

Tiesa, 90-ies sulaukęs Prezidento tėvas „Pajūrio naujienoms“ pridūrė, jog tai jau – nebe jo jėgoms, reikalus perduosiąs savo anūkėms. Viena jų, Gedailė, šiomis dienomis Belgijoje kaip tik apsigins architektės magistro darbą. „Pasakiau aš jai telefonu, susidomėjo, o kai grįš, sutarėm pasikalbėti rimčiau“, – atviravo A. Nausėda.

Ir anksčiau jis yra užsiminęs, kad unikaliame mediniame 14,5 m aukščio ir 11,5 m pločio aštuonbriauniame malūne galėtų veikti kavinė, būtų įrengta pokylių salė, svečių miegamieji, o pačiame viršuje, ketvirtame aukšte, – apžvalgos aikštelė, iš kur kaip ant delno atsivertų gražiausi Darbėnų, Šventosios miškų ir jūros vaizdai.

A. Nausėda žino, jog, norint įgyvendinti idėjas, reikės ne tik investuoti, bet suderinti ir daugybę dokumentų, mat garsusis Lazdininkų malūnas yra laikomas saugotinu XX a. architektūros paminklu.