Vienas iš karščiausių Dangės pavadinimo šalininkų, Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas, pernai net pradėjo konkrečius žygius šiam pavadinimui suteikti oficialų statusą. Praėjusių metų vasarą jis pasiūlė miesto Tarybai svarstyti klaipėdiečių apklausos vykdymo tvarką, kurioje net buvo pateiktas klausimas, kaip turėtų būti vadinama per miestą tekanti upė - Dane ar Dange?
"Gaila, tuomet apklausų organizavimo tvarka nebuvo patvirtinta, todėl ir klausimas, kaip turėtume vadinti mūsų upę, Dane ar Dange, buvo atidėtas ir šiuo metu nėra svarstomas. Tačiau prie jo būtinai dar sugrįšime", - žadėjo A. Šulcas.
Tačiau jis prisipažino, kad dar nesidomėjo, kokią procedūrą reikėtų atlikti, kad būtų pakeistas hidronimas.
Sena polemika
Kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas, vienas iš nuosekliausių Dangės varianto šalininkų, prisiminė, kad ši istorija prasidėjo 1978 metais, kai jis baigė lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros studijas Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.
"Tuo metu didis "Tarybinės Klaipėdos" korespondentas Pranas Martinkus išskaitė kalbininko Aleksandro Vanago (1934-1995) knygoje, kad Klaipėdos upė turi būti vadinama Dane, nes Dangė esą vokiškas pavadinimas. Tad puolė aršiai kovoti už "lietuvišką" vardą. Mano manymu, hipotezė, kad Dangės vardas yra vokiškas - klaidinga. Danė - naujadaras, neturintis šaknų baltų hidronimikoje. Vienuose apkasuose tuomet buvo A. Vanagas, Lietuvių kalbos instituto direktorius, priešingoje pusėje aš, jaunas lituanistas, ir Vytautas Mažiulis (1926-2009), baltų ir prūsų kalbų žinovas. "Komjaunimo tiesoje" A. Vanagas mane išvadino nieko neišmanančiu ir apgynė munduro garbę", - istorijos pradžią prisiminė pokalbininkas.
K. Demereckas teigia, jog ilgus amžius per kuršių žemę tekėjusi upė turėjo būti vadinama Danga, tačiau 1981-aisiais išleistame Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne kalbininkas A. Vanagas ją pervadino Dane. Klaipėdos valdžia savo ruožtu pakeitė gatvės palei upę pavadinimą iš Dangės į Danės.
A. Vanago hipotezė rėmėsi tuo, kad vokiečiai, užgrobę baltų žemes, dažnai klaidingai užrašydavo lietuviškus vardus. Vokiečių žemaičių "g" raidės tarimas kaip "j" suklaidino daugelį kalbininkų. Vienas svarbiausių šios hipotezės argumentų - vokiškas Minijos kaimo pavadinimas Mingė. Tad jis manė, jog Dangė lietuviškai turėtų skambėti: Danija.
"Žodžio "Danė" nei lietuvių, nei latvių kalbose, nei senojoje prūsų žemėje niekada nebuvo, tad jis neturi jokios vandenvardinės reikšmės. Dangės, senojo kuršiško ir prūsiško vardo, reikšmė - "lankas, kampas", nes upė kampu įtekėjo į marias. Dangės vardo sugrąžinimas labai svarbus Klaipėdos krašto žmonių identitetui. Atsisakykime dvilypumo, nebijokime tarti, rašyti gražaus vardo Dangė. Kaip žmonės upę vadina, taip ir bus", - sako K. Demereckas.
Jis džiaugiasi, kad Dangės vardą, nebodami jokių nurodymų, grąžino į mokslinę literatūrą daugelis Klaipėdos mokslininkų, kultūros veikėjų, liko tik laikraščiai ir užkietėję kalbininkai.
Pakeisti paprasta
Šio metu visi šalies vandens telkinių pavadinimai yra registruojami Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, kurio tvarkytoja - Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Pasak AAA Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjo Gintauto Sabo, norintieji pakeisti kurį nors pavadinimą privalo kreiptis į juos.
"Jei tai būtų savivaldybė, ji turėtų nurodyti kreipimosi motyvus, pateikti reikiamus dokumentus. Mes prašymą patenkintume. Tačiau prieš tai turėtume gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadas, kad pavadinimas neprieštarauja dabartinės kalbos normoms", - mechanizmą paaiškino G. Sabas.
Teisingas, bet neoficialus
VLKK požiūriu, variantas Dangė nėra klaidingas, tačiau jis labiau tinka neoficialiajai vartosenai. Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui Danė. VLKK 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu patvirtintame Lietuvos vietovardžių sąraše yra du variantai: Danė, Danija.
Tačiau vėliau, 2002 m., Kalbos komisijos svarstytame Vietovardžių žodyne pateikti jau trys upėvardžio variantai: Danė, Dangė, Danija.
A. Vanago teigimu, upėvardžiai Danė, Danija archajiški, indoeuropietiški, jų šaknis dan- sietina su avestos dnu- "upė", osetinų don "upė, vanduo". V. Mažiulis, pasisakantis už formą "Dangė", upėvardį sieja su kuršių dang? - "kreiva, vingiuota".
Remdamasi pastovumo principu ir Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus nuostata, Kalbos komisija teigia, kad oficialiojoje vartosenoje turėtų visiškai nusistovėti forma Danė, o Dangė valstybės ir savivaldybių dokumentuose nevartotina.
Tačiau VLKK vyriausiosios specialistės Aistės Pangonytės manymu, klaipėdiškiai verčiau turėtų pasirūpinti ne Dangės, o Plocio pavadinimo ežerui sugrąžinimu.
"Šiuo metu Pajūrio regioniniame parke, Karklėje, tyvuliuojantis vandens telkinys vadinamas Plazdės ežeru. Tačiau tai akivaizdi vokiečių kalbos įtaka. Verčiau sugrąžinkite šį pavadinimą", - "Vakarų ekspresui" patarė A. Pangonytė.
Klausimas išspręstas?
Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Laimutis Bilkis priminė, kad pagrindinių šios polemikos dalyvių jau nebėra gyvų.
"Hidronimas Danė buvo laikytas labai senu, turinčiu atitikmenų kitose indoeuropiečių kalbose. Tas teigimas nėra visai nepamatuotas. Mokslininkai, po karo važinėję po Klaipėdos kraštą ir kalbėję su žmonėmis, užrašė Danės, o ne Dangės pavadinimą. Profesorius Vitkauskas, kilęs iš Žemaitijos, irgi mano, kad tikrasis vardas - Danė. Aš pats keitimui greičiau nepritarčiau. Tačiau kodėl nepabandžius? Juk VLKK sudėtis nauja, būtų įdomu, kaip dabar ji pasisakytų šiuo klausimu", - sakė L. Bilkis.
VLKK narys, Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Albinas Drukteinis mano, kad šis reikalas jau išspręstas ir vėl drumsti vandens nebėra pagrindo.
"Mes juk nežinome, kaip šią upę vadino prūsai, nes rašytinių paminklų šia kalba neišliko. Juolab kad šioje teritorijoje gyveno ne prūsai, o kuršiai. O jų kalba buvo artimesnė latvių kalbai. Tad kalbinių ir dalykinių argumentų pavadinimo keitimui nėra. Tačiau jei upę pavadintume Dange šnekamojoje kalboje, nematyčiau nieko blogo, nors tikrai nemanau, kad būtų galima pakeisti šį pavadinimą remiantis gyventojų apklausomis", - svarstė A. Drukteinis.
Panašaus požiūrio laikosi ir KU Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorė Dalia Kiseliūnaitė. Jos manymu, keisti upės pavadinimą remiantis gyventojų apklausos duomenimis būtų visiška mokslo profanacija.
"Vertėtų pirmiausia išsiaiškinti, kokie yra paskutinieji moksliniai tyrimai. Jei VLKK sako, kad Danė yra pagrindinis, o Dangė - šalutinis, tai nėra ko ir besvarstyti. O keisti vietovardžių pavadinimus remiantis apklausų duomenimis, kuriose gyventojai sako "patinka - nepatinka", nesolidu", - argumentavo D. Kiseliūnaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą