Gyvenantieji arti vandenų jaučia įtampą

„Vienkiemio“ laivas atsidūrė toli

Su nerimu orų prognozes kaskart seka ir Padvariuose esančios „Vienkiemio“ sodybos savininkas Algis Šoblinskas, dėl nenuspėjamos vandens stichijos žalos patyręs nekart, mat menkiausias atlydys ar lietus paveikia Kurmaičių užtvankos, prie kurios sodyba yra, vandens lygį. Anot pašnekovo, seniau, kol užtvanka nebuvo suremontuota, vanduo pratekėdavo pro šliuzų skyles, ir iki šachtos viršutinės dalies jo trūkdavo. Galėdavo ir dvi, ir tris dienas lyti – nepatvindavo. O dabar užtvankoje vandens susikaupia sulig šachtos viršumi, ir pavojumi grasina nuolat. Užvakar vieną signalą A. Šoblinkas jau gavo.

„Iš ryto, išėjęs į lauką, pamačiau, kad nebėra 12-os vietų laivo – katamarano, kuriuo vasarą siūlome papramogauti savo lankytojams. Tas laivas Akmenos upe buvo nuplukdytas už miesto užtvankos ties Paupio gatve. Kiti daiktai vandens dar nepaliesti, bet negali žinoti, kaip bus artimiausioje ateityje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.

Didžiausią potvynį ir didžiausius nuostolius „Vienkiemiui“ teko patirti 2005-aisiais, kai išsiveržęs Akmenos vanduo skandino avis, ožkas, paukščius, paplukdė pavėsines, nunešė skulptūras. Nameliuose bei pirtyse vandens buvo iki lubų, stalai plūduriavo.

„Anksčiau, kai vandens iki viršaus trūkdavo pusės metro, nei žmonės, nei žuvys nenukentėdavo“, – prisiminė „Vienkiemio“ savininkas, tuomet prie kavinės esančiame kanale, kuriame šiuo metu yra įrengęs fontanus, augindavęs ir upėtakius.

Tikisi, kad sniegas nutirps palaipsniui

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatyti upių (vandens telkinių) stichiniai ir katastrofiniai vandens lygiai, kada būtina imtis veiksmų, Danės-Akmenos upėje ties Kretinga kritinė riba – 420 cm; Minijos upėje ties Kartena – 520 cm.

Kretingos rajono Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė teigė, kad pagal iš Šilutės hidrometeorologijos stoties gautus duomenis, dėl lietaus ir sniego tirpsmo Danės-Akmenos ir Minijos upių vandens lygis sausio 18-ąją per parą buvo pakilęs 1 metrą 42 centimetrus.

„Savaime suprantama, kad sodybų savininkai sunerimo, bijodami, jog gali kilti daugiau, skambino į Savivaldybę. Nuvažiavome ir į „Vienkiemį“, bet tą dieną vanduo buvo savo vagoje. Prognozės skelbia, kad snigs. Jei iškris daugiau sniego ir jei jis nutirps palaipsniui – gerai, o jei su gausiu lietumi – potvynis gali ir pasikartoti“, – svarstė R. Beniušienė.

Vandens lygiui upėse viršijus nustatytą stichinį ir katastrofinį lygį, Kretingoje dažniausiai užtvindomos Paupio gatvė, Malūno takas, Akmenės ir J. Basanavičiaus gatvių dalis. Ypač apsemiama sodyba, esanti J. Basanavičiaus g. Nr. 10. Pastarojo namo gyventojams dėl 2017-ųjų lapkritį kilusio potvynio metu apsemto būsto teko kuriam laikui išsikraustyti pas gimines.

Kartenos miestelyje vanduo dažniausiai kėsinasi į Minijos, Laukų, Kretingos, Plungės gatves.

„Pas mus dabar – ramu, gyvename gerai, kol kas jokie potvyniai negresia“, – optimistiškai nusiteikusi Kartenos seniūnė Genovaitė Petrauskienė.

Anot R. Beniušienės, Kretingos rajone pavasarinio potvynio nėra buvę, sniegas paprastai nuleidžiamas gražiai – naktį pašąla, o dieną, kad ir tirpsta, bet jį padžiovina saulė.

Daugiausiai potvynių rajono teritorijoje įvyksta vasarai baigiantis, rudeniui prasidedant po gausių liūčių. Ypač grėsmingai vanduo buvo patvinęs 2005-aisiais, taip pat 2017-ųjų lapkritį, bet tada potvynis 24 valandas neišsilaikė.

Kretingos rajono savivaldybėje yra parengtas pasiruošimo galimam potvyniui planas, kuris bus patvirtintas sausio 24 d. įvyksiančiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Plane, be kita ko, iš anksto numatytos ir civilinės saugos priemonės bei pasiruošimo galimiems potvyniams veiksmai.

Žmonėms, gyvenantiems užliejamose teritorijose, patariama būti apsirūpinus būtiniausiomis maisto produktų, medikamentų ir kitų priemonių atsargomis.