Gyventojai pradėjo savivaliauti kiemuose

"Norime, kad valdžia iš mūsų perimtų tas įrengtas vietas ir padengtų visas išlaidas, o mes galėsime mokėti nuomą - po 5 litus per metus už vieną automobilį. Juk tokie įkainiai nustatyti centrinėje miesto dalyje", - savaip tvarką mieste interpretuoja I. Simonaitytės 34 namą administruojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos "Goda" vadovė Gražina Korsakė.

Tuo metu valdininkai, į kuriuos kreipėsi nepatenkintieji to paties namo gyventojai, jau atlieka tyrimą ir gali būti, jog bus reikalaujama išardyti savavališkai įrengtus automobilių vietų užraktus.

Išsidalijo vietas

Į "Vakarų ekspresą" kreipėsi keli minėtajame name gyvenantys klaipėdiečiai. Jie negalėjo atsistebėti, kad į nelegaliai daromus darbus nereaguoja nei valdžia, nei policija.

"Mano žiniomis, nebuvo jokio susirinkimo, kuriame būtų nuspręsta įrengti kieme asmenines vietas automobiliams. Tik buvo pakabintas skelbimas laiptinėje, kad norint išsipirkti tokią vietą reikia turėti automobilį ir padaryti automobilio dokumentų kopiją. Nežinau, kiek buvo norinčių, bet įrengtos 29 tokios vietos", - pasakojo I. Simonaitytės 34 namo gyventojas Sergejus Safonovas.

Jo ir kitų namo gyventojų teigimu, iš butų savininkų, norinčių turėti užrakinamas vietas automobiliams, buvo surinkta po 1,2 tūkst. litų.

Vyras įžvelgė ir teigiamą tokio veiksmo pusę, nes įrengiant vietas buvo panaudotas buvęs žolynas, tad vietų automobiliams padaugėjo. Tiesa, į jas gali patekti tik tie, kurie susimokėjo, nes kiekvienai vietai įrengti užraktai-blokatoriai.

"Pagal Kelių įstatymą, užraktai-blokatoriai laikomi eismo reguliavimo priemonėmis ir jų įrengimas turi būti suderintas su Kelių policija, Nacionaline žemės tarnyba, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kiek mums yra žinoma, šios institucijos atlieka patikrinimą", - pasakojo gyventojai.

Anot jų, kieme yra palikta keletas nemokamų vietų, kuriose "labai susispaudus" tilptų 9 automobiliai. O name iš viso yra 90 butų.

Gyventojams, kurie neišsipirko vietų, nepatinka ir tai, kad pas juos atvykus svečiams nėra kur statyti automobilio.

"Prašėme namo administratorės parodyti dokumentus, ar pasielgta legaliai. Ji tik pareiškė, kad savivaldybė tam neprieštaravo", - minėjo namo gyventojai.

Norėjo kaip geriau

"Tai tik šmeižtas ir puolimas. Juk aš dabar neturiu įrodinėti, kad esu negras", - šitaip į gyventojų skundą reagavo namo administratorė G. Korsakė.

Moteris tikino, kad buvę net du susirinkimai, kuriuose namo gyventojai patys nusprendė, kad reikia įsirengti tokias vietas.

"Juk mes nei kiemo suvalgėme, nei atkandome gabalą. Papildomai įrengėme dar 15 vietų. Argi čia blogai? Tiesiog yra trys butai, kurių gyventojai viskuo nepatenkinti ir bando mane šmeižti kur tik gali", - į kontrataką stojo G. Korsakė.

Pasiteiravus, ar šitie veiksmai buvo suderinti su savivaldybe, G. Korsakė paaiškino, kad buvo bandyta tai padaryti, bet nesėkmingai.

"Prieš kokius dvejus metus kreipėmės į savivaldybę, kad pritartų tokiems veiksmams. Bet niekas nieko nesvarstė, viską atmetė. Argi klerkams kas nors rūpi? Jie tik gali pasakyti, jog reikia projekto. O kam čia reikalingas projektas? Juk mes ne automobilių stovėjimo aikštelę įrengėme. Tik sutvarkėme kiemą, kad automobiliai jame tvarkingai stovėtų. Anksčiau būdavo visi šaligatviai mašinomis užbarikaduoti. Nei greitoji, nei gaisrinė į kiemą nebūtų įvažiavusi. O dabar tvarka. Beje, aš tą patį prieš dešimt metų ir kitoje bendrijoje padariau. Tuomet buvo susidomėjusi Statybų inspekcija, bet taip viskas ir nurimo", - pasakojo G. Korsakė.

Moters teigimu, ji yra įkūrusi bendrijų pirmininkų klubą ir esą su kolegomis dažnai padiskutuoja, kad valdžia turėtų supaprastinti tvarką ir leisti žmonėms patiems savo kiemus susitvarkyti, jei jau savivaldybė to nepadaro.

"Automobiliais užgrūsti kiemai - visos Lietuvos problema. Tačiau visi tik numoja į tai ranka. Todėl mes neiškentę patys ir susitvarkėme", - sakė bendrijos pirmininkė.

Tačiau ji nenorėjo atskleisti, kiek tokios asmeninės automobilių stovėjimo vietos kainavo kiekvienam gyventojui.

Moteris aiškino, kad ji yra užsiregistravusi pas savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę ir tuomet su ja tarsis, kaip toliau elgtis. Tačiau esą apie jokį kiemo privatizavimą nėra nė kalbos.

"O kam jį privatizuoti, juk nuo liepos ir taip kiekvienas kiemas turės raudonas linijas. Tuomet patys gyventojai galės tvarkytis savo kiemus. Aš pati dirbu namų valdose ir žinau, kad sutartys su mumis yra sudarytos tik iki liepos 1 dienos", - aiškino G. Korsakė.

Be kita ko, ji minėjo, kad yra numačiusi įrengti dar daugiau privačių vietų atomobiliams statyti ir kitoje namo pusėje, kur dabar yra žolynas. Tačiau esą tai ji siūlys daryti savivaldybei.

Atlieka tyrimą

Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius priminė, kad įstatymai neleidžia savavališkai pasiskirstyti ir susinumeruoti daugiabučio namo kieme esančių sklypų, nes tai yra valstybinė žemė.

"Tačiau yra mechanizmas, kaip tai būtų galima padaryti. Pirmiausia reikia sklypą privatizuoti arba valdyti nuomos teise, o tuomet, jei gyventojų dauguma sutinka, galima įsirengti ir personalias automobilių stovėjimo vietas", - sakė G. Pocius.

Tarnautojas kol kas negalėjo komentuoti, kaip bus pasielgta tuo atveju, jei paaiškės, kad šio namo gyventojai viską padarė nelegaliai. Esą pirma reikia sulaukti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotojų, kurie jau atlieka tyrimą, išvadų.

"Gavome raštišką gyventojų skundą ir dabar atliekame tyrimą. Daugiau nieko negaliu komentuoti. Jei paaiškės, kad tai savavališkos statybos, tuomet bus vykdomi Statybos įstatyme numatyti veiksmai. Kokie? Bus reikalaujama išardyti savavališkus statinius, tačiau gyventojai nepraras galimybės rengti projektą ir viską daryti legaliai", - paaiškino šios įstaigos Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja Dainora Bernotavičienė.

Nuo ko pradėti?

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ragina daugiabučių namų butų savininkus tapti ir sklypo prie namo bendraturčiais. Tam reikia atlikti sklypo prisiskyrimo namui procedūras.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra parengusi daugumos uostamiesčio gyvenamųjų kvartalų detaliuosius planus. Likusieji detalieji planai yra rengiami.

Gyventojai, nusprendę įteisinti prie namo esantį sklypą, turi atlikti tam tikrus formalumus: atlikti kadastrinius sklypo matavimus, pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui prašymą dėl žemės sklypo nuomos ar pirkimo, sudaryti žemės pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį, ją įregistruoti Registrų centre.

Preliminariai skaičiuojama, kad visos procedūros, kurias būtina atlikti norint įsiteisinti kiemą, gali kainuoti maždaug 3 tūkst. litų. Tačiau įsiteisinus kiemą gyventojams teks patiems mokėti už jo valymą bei žemės mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal buto plotą.

Užtat, pasak J. Simonavičiūtės, tokiame kieme gyventojai galės šeimininkauti kaip tinkami - galės pasistatyti užtvarus ir taip kontroliuoti automobilių srautus.

Susidomėję tokia galimybe klaipėdiečiai turėtų kreiptis į savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrių dėl teritorijų planavimo dokumentų kopijų gavimo ir į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių.