Vaikinas pasakojo, jog ne visai pats pasirinko darbovietę. „Vieną dieną sulaukiau skambučio iš „ZIP FM“ programų direktorės. Tuo metu Orijus Gasanovas ir Simona Albavičiūtė paliko darbą eteryje ir reikėjo sukurti naują duetą. Taip ir atsidūriau čia, radijo stotyje, su kuria augau ne tik aš, bet ir dalis mano kartos. Didelių dvejonių dėl pasiūlymo prisijungti tikrai nebuvo“, – apie darbo radijuje pradžią kalbėjo pašnekovas.
H. Zenkovas niekada nesvajojo dirbti radijuje, bet tik pradėjęs suprato, kad – be reikalo, nes darbas, kolegė Eglė, skambinantys klausytojai, turinys, kurį kalba eteryje, jam kasdien suteikia pozityvios energijos, tačiau kretingiškis negalvojo, kad yra tokių užsispyrusių klausytojų, kurie skambina kasdien po dešimtis kartų net ir tada, kai jiems neatsiliepia.
„Susidariau nuomonę, kad daug kas turi klaidingą suvokimą apie tai, ko reikia, norint dirbti radijo laidos vedėju. Daugeliui atrodo, kad užtenka tik gražaus tembro ir geros dikcijos. Iš esmės, svarbiausia, kad balsas neerzintų klausytojo, bet tai – antraeilis dalykas, nes svarbiau yra garso turinys, o ne forma. Svarbu tai, ką ir kaip tu gali pasakyti, kaip gebi improvizuoti, išlikti taktišku, energingu, kokia gyvenimiška patirtimi gali pasidalinti, privalai mokėti sudominti ir, aišku, prajuokinti“, – teigė H. Zenkovas.
Anot jo, radijo laidos vedėjas negali būti blogos nuotaikos, neišsimiegojęs, pavargęs, nes klausytojui tai neįdomu. „Bet yra toks stebuklingas įjungimo mygtukas – tiek ant techninio pulto, tiek mūsų su Egle galvose, tad, vos tik jį paspaudus, tu ir savyje paspaudi tą mygtuką, o tuomet vakarėlis prasideda“, – sakė pašnekovas.
Svarbiausia – gebėjimas improvizuoti
Vis dėlto vaikinas atviravo, kad netikėtumai yra radijo kasdienybė, o tyla – blogiausia, kas gali nutikti eteryje, bet tai yra praktiškai neišvengiama.
„Pirmaisiais mėnesiais mokytis dirbti prie pulto buvo tikras iššūkis, nes reikėdavo ne tik galvoti, ką pasakyti, bet ir ką paspausti. Gebėjimas improvizuoti, veikti kritinėse situacijose išmoko nepanikuoti, o imtis problemos sprendimo. Kuo ilgiau dirbame, kuo daugiau skirtingų techninių nesklandumų išgyvename, tuo mažiau baisūs jie atrodo.
Čia, kaip ir gyvenime, viskas dažniausiai atrodo daug baisiau negu yra iš tikro. Pavyzdžiui, neseniai mūsų laidoje naują kūrinį pristatė pasaulinė superžvaigždė Anne-Marie. Skambinome jai į Jungtinę Karalystę ir vidury pokalbio ryšys nutrūko, o mes nesutrikome, pasiūlėme paklausyti jos dainos ir perskambinę pratęsėme pokalbį“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Paklaustas, ar darbas radijuje suteikė jam populiarumo, H. Zenkovas atsakė, jog nesijautė visiškai nežinomas dėl anksčiau įkeltų vaizdo įrašų internete, darbo Lietuvos krepšinio lygoje ir laidos „Ilgoji pertrauka“ vedimo BTV televizijoje, tačiau vaikinas pripažįsta, kad kuo didesnę auditoriją pasieki, tuo žinomesnis esi.
„Malonu yra kurti vertę ir dėl savo darbų būti kažkiek žinomu, o ne tik patenkinti savo ego. Man jau ne aštuoniolika metų, jaučiuosi visavertis žmogus ir dėmesio vergu tikrai nesijaučiu“, – atviravo H. Zenkovas.
Domisi sportu ir renginiais
Krepšininkas buvo H. Zenkovo vaikystės svajonių profesija, tačiau, būdamas maždaug 16-17 metų, jis suprato, kad profesionalu netaps, ir pradėjo galvoti, ką norėtų veikti. Jam patiko kūryba, rašymas, vaizdo įrašų kūrimas, taip pat ir pramogų pasaulis, televizija.
Baigęs mokyklą, mūsų kraštietis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete studijavo verslo informacijos vadybos specialybę. Vis dėlto, pašnekovas sakė, kad vienintelė, tikra, ištikima ir nesibaigianti meilė yra krepšinis, tad ši sporto šaka ir pastaruoju metu sudominęs tenisas užima didelę dalį laisvalaikio.
„Krepšinio liga užsikrėčiau nuo tėčio, kuris buvo ir yra aistringas krepšinio fanas, o didžiausias lūžis įvyko, kai Kauno „Žalgiris“ 1999 metais laimėjo „Eurolygą“, ir tada pradėjau lankyti treniruotes bei žaidžiu iki šiol“, – apie pomėgį kalbėjo vaikinas.
Be darbo radijuje, kretingiškis taip pat prodiusuoja vaizdo turinį krepšinio tematika bei dirba įvairiuose renginiuose, kuriuos ir organizuoja, ir veda. Renginių vedimui artimiausiu metu jis norėtų skirti dar daugiau dėmesio.
Didžiuojasi gimtuoju miestu
Vaikinas yra aktyvus, mėgsta pašokti, atsipalaiduoti, pabendrauti, turi nuostabių draugų ratą, su kuriuo prisigalvoja įvairių veiklų, kelionių, sportinių olimpiadų, protmūšių, bet lova, kompiuteris, filmai irgi yra jo geriausi „draugai“.
Jis nepaneigė ir to, kad yra pozityvios nuotaikos užtaisas.
„Mentalinis savęs programavimas būti pozityviu labai padeda gyventi. Teigiama energija traukia žmones, todėl manau, kad dėl to ir turiu tiek daug draugų“, – sakė pašnekovas. Anot kretingiškio, pozityvumas – gero gyvenimo kuras.
Mūsų kraštietis labai myli ir didžiuojasi gimtuoju miestu, neretai apie jį kalba ir aplanko, atsiveža čia draugus. H. Zenkovas atskleidė, jog turi naują idėją vaizdo įrašo projektui apie kretingiškius, bandys kalbėtis su meru Antanu Kalniumi ir Savivaldybe apie šios idėjos įgyvendinimą.
„Išnaudokite šių laikų galimybes. Kiekvienas dabar gali tapti fotografu, vaizdo įrašų kūrėju, nes užtenka tik turėti telefoną, bet siūlau nepamiršti, kad reikia turėti, ką pasakyti savo kūryba, o norint tai padaryti, reikia domėtis, skaityti, mokytis, ieškoti, bendrauti. Mažiau „scrollinkite“ telefonuose, daugiau bendraukite, mažiau dvejokite, daugiau darykite, mažiau gulėkite, daugiau sportuokite, ir viskas bus gerai“, – paklaustas, ko palinkėtų Kretingos jaunimui, atsakė H. Zenkovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą