Investuoti Klaipėdos rajone planuoja UAB "Hill Group", Lietuvoje įregistruota 2018 metais ir besiverčianti tepalų didmenine prekyba. Tai - Kazachstane veikiančios įmonės "HILL Corporation" įkurtas padalinys.
Ketvirtadienį susitikti su investuotojų atstovais ir susipažinti su projektu pakviesti Priekulės seniūnijos gyventojai, o praėjusią savaitę projektas buvo pristatytas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams.
Bendrovės Lietuvoje vykdomasis direktorius Valdas Burneika pasakojo, kad trejus metus dirbo konsulate Almatoje, o grįždamas į Lietuvą, atsiviliojo investuotojus, kurie ieškojo vietos pramoninių tepalų gamyklai.
Dairytasi į Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau 2018 m. verslininkai, susitikę su Klaipėdos LEZ, Klaipėdos miesto valdžios, "Klaipėdos naftos", "Investuok Lietuvoje" atstovais, nutarė apsistoti ties Lietuva. Vis dėlto V. Burneika pridūrė, kad investuotojus bando persivilioti ir Latvija, siūlanti projektą vystyti Liepojoje.
Investuos per 100 mln. eurų
Klaipėdos rajone planuojama statyti dvi gamyklas.
"Viena yra panaudotų tepalų regeneracijai ir pavertimui bazinėmis alyvomis, o kita gamykla - kur tas bazines alyvas įvairiomis proporcijomis sumaišo ir gauna gatavą produkciją", - sakė V. Burneika.
Pasak jo, tokia gamykla veikia trečiame pagal dydį Kazachstano mieste, joje dirba apie 300 darbuotojų, metinis pajėgumas - 70 tūkst. tonų produkcijos, o metinė apyvarta siekia 50 mln. eurų.
Lietuvoje planuojama investuoti apie 106 mln. eurų. Iš pradžių būtų sukurta apie 130-140 darbo vietų, bet vėliau, kai procesas bus sustyguotas, trimis pamainomis galėtų dirbti apie 300 darbuotojų.
Bendrovei bus reikalingi labai aukštos kvalifikacijos specialistai - jau kalbėta su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kad šios galėtų ruošti reikalingus darbuotojus.
Norima gamyklas statyti 10 hektarų plote. Svarbi sąlyga - kad šalia eitų geležinkelis.
Projektavimo ir statybos trukmė planuojama apie 3 metus, tačiau terminą gali pailginti koronaviruso sukeltos problemos.
Preliminariai skaičiuojama, kad Klaipėdos rajone būtų galima perdirbti apie 60 tūkst. tonų panaudotų tepalų, iš kurių būtų gaunama apie 42 tūkst. tonų bazinių alyvų. Iš gautų bazinių alyvų planuojama pagaminti apie 80 tūkst. tonų naujos produkcijos.
Vienas iš variantų, kur galėtų atsirasti gamykla, yra sklypas prie Mickų, tarp Šilutės plento ir geležinkelio. Kitas variantas - Laistuose, kur bendrajame plane yra numatytos pramoninės zonos. Šiuo metu skaičiuojami komunikacijų privedimo kaštai, vertinant, kuri vieta būtų tinkamesnė.
"Didelis samagono aparatas"
Pasak "Hill Group" atstovo, Lietuvoje niekas tiksliai nežino, kiek per metus parduodama tepalų ir alyvų - esą skirtingi šaltiniai mini 20 tūkst., 40 tūkst. tonų.
"Su surinkimu yra prastai. Bendravome su didžiausiais surinkėjais, jie surenka apie 4-5 tūkst. tonų. Kur dingsta likę tūkstančiai?" - kalbėjo V. Burneika.
Jo teigimu, jeigu tepalai būtų išpilami į gruntą, jis gamtoje jau būtų pastebėtas, tad, tikėtina, panaudotas tepalas neretai naudojamas kurui.
VIZUALIZACIJA. Teigiama, kad taip galėtų atrodyti Klaipėdos rajone planuojama gamykla. Projektuotojų vizualizacija
V. Burneika patikino, kad gamyklos projektas atitinka žiedinės ekonomikos principus. Perdirbimo metu iš 4 litrų panaudoto tepalo būtų gaunami 3 litrai bazinių alyvų.
Pristatydamas patį darbo principą, verslininkų atstovas sakė, kad bus valoma panaudota alyva, ją skaidant. Bus įrengta itin aukštos temperatūros krosnis, kurioje bus sudeginamos nereikalingos proceso metu išsiskiriančios medžiagos, įrengus specialų fakelą bus deginamos ir išsiskiriančios dujos. Gamykloje ratu cirkuliuos vanduo, kuris gamybos procese bus valomas ir grąžinamas į įrenginius.
"Populiariai kalbant, iš esmės yra labai didelis samagono aparatas", - gamybos procesą juokaudamas apibūdino bendrovės atstovas.
Planuojama, kad panaudoti tepalai į gamyklą keliautų iš Baltijos šalių, ES. Vis dėlto neplanuojama perdirbti laivų tepalų, nes juose labai daug vandens. Jei nepavyks surinkti viso suplanuoto perdirbti tepalų kiekio, jis gali būti importuojamas ir iš trečiųjų šalių.
Pagamintos naujos produkcijos eksporto rinka, pasak V. Burneikos, yra labai plati, nes jaučiamas didelis poreikis iš ES šalių, Ukrainos, Lenkijos, auga rinka Indijoje, Kinijoje.
Žada, kad pavojaus nekels
Vis dėlto tiek Klaipėdos rajono, tiek miesto gyventojai baiminasi, kad nauja gamykla gali dar labiau padidinti taršą ir neigiamai paveikti gyvenamos aplinkos kokybę. Socialiniame tinkle "Facebook" kilo nemenkos gyventojų diskusijos.
Pavyzdžiui, bijoma, kad kils pavojus soduose auginamoms daržovėms ir vaisiams, galimai bus užterštas gruntas, sudrumsta gyventojų ramybė, nuvertės sklypai, o padidėjęs transporto srautas kels triukšmą. Kai kurie suabejojo ir žadamu darbo vietų skaičiumi, esą gali būti, kad bus pasitelkta pigi darbo jėga iš užsienio.
Sunerimo ir klaipėdiečiai, kurie bijo, kad įkaitais dėl rajone vystomos pramonės gali tapti Klaipėdos mieste gyvenantys žmonės.
Vis dėlto nemaža dalis gyventojų išsakė ir priešingą nuomonę - kad investicijos ir darbo vietos yra sveikintinas dalykas.
Abejonių buvo kilę ir Klaipėdos rajono tarybos nariams, kurie domėjosi, ar gyventojams neteks išsikraustyti. Tačiau V. Burneika politikus patikino, kad konfliktų su bendruomene tikrai nenorima.
"Technologija tokia, kad gamyklai nereikalinga sanitarinė zona. Kadangi vis dėlto tai sudėtinga, yra naftos chemija, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Realiai gyventojams tikrai niekur nereikės kraustytis. Jau buvome susitikę su vienais kitais gyventojais. Norime supažindinti, kad nebūtų baimių ir nereikalingų kalbų, nes kai kažko nežino, viskas apauga gandais", - kalbėjo V. Burneika.
"Norime ne tik šiaip pastatyti gamyklą, bet ir būti aktyvūs bendruomenės nariai", - pridūrė "Hill Group" atstovas.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas vylėsi, kad pavyks rasti kompromisą. "Mums labai svarbu gyventojų interesas, bet svarbu ir investicijos", - sakė jis.
V. Burneika nurodė, kad jei poveikio aplinkai vertinimo išvados bus nepalankios verslininkų atžvilgiu, gamyklai bus ieškoma kitos vietos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą