Ieškos Jūrų kadetų mokyklos vizijos

Anot Seimo ŠMK pirmininko Eugenijaus Jovaišos, uostamiesčio savivaldybės prašoma suformuluoti dvi Jūrų kadetų mokyklos steigimo galimybių vizijas.

„Viena būtų, jei mokykla aptarnautų tik Klaipėdos apskrities miestų ir gyvenviečių vaikus, kita – visos respublikos vaikus. Uostamiestyje sudaryta darbo grupė turi išgryninti koncepciją ir įvertinti abi galimybes. Nuo to priklausys daug kas, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos indėlis. Mano nuomone, Jūrų kadetų mokyklos reikia visai šaliai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Eugenijus Jovaiša: „Mano nuomone, Jūrų kadetų mokyklos reikia visai šaliai.“

Klaipėdiečiai, ilgai nesulaukę Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio, buvo nutarę jau šiemet steigti Jūrų kadetų mokyklą, kurioje galėtų mokytis tik uostamiesčio vaikai.

Nagrinės variantus

Klaipėdoje įsteigta Jūrų kadetų mokykla būtų skirta 5–12 klasių vaikams. Preliminariai planuojama remtis itin senas tradicijas turinčios Jungtinės Karalystės karo laivyno berniukų brigados (Navy Lads Brigade) sukurta ir tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota filosofija, kai derinamas bendrasis ugdymas ir ikiprofesinės jūreivystės, laivininkystės mokymas. Mokymosi aplinka būtų praplėsta atitinkama baze, atliekama praktika vidaus vandenyse ir atviroje jūroje.

Anot uostamiesčio vicemerės Juditos Simonavičiūtės, po diskusijos Seimo ŠMK nuspręsta atidėti mokyklos įkūrimą ir pirmiausia aiškiai suformuluoti jos koncepciją, sampratą.

„Ją turės patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerija, todėl laukia ilgas ir sudėtingas darbas. Turime sukurti modelius, kurie būtų aiškūs: kokia tai mokykla, kam skirta ir ką ją baigę vaikai gautų? Yra įvairių variantų. Jei mokykla regioninio lygio, bus vienaip, jei nacionalinio – kitaip. Galų gale turime atsakyti ir klausimus, ar Jūrų kadetų mokyklos absolventai galės įsidarbinti karinėse jūrų pajėgose, ar civilinėse struktūrose kaip elitiniai šturmanai, jūreiviai, jūros darbininkai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Esą procesus kiek koreguoti gali ir nacionaliniai pokyčiai, kai šių metų rugsėjį bus paskelbtas planas dėl profesinių, technikos mokyklų reorganizavimo į viešąsias įstaigas.

„Preliminariai sutarta, kad Jūrų kadetų mokykla veiktų dabartinėje profesinėje Laivininkų mokykloje, prie kurios planuojama jungti Laivų statybos ir remonto mokyklą. Štai čia atsiranda niuansų: manome, kad tai daryti būtų netikslinga, jei jau kalbame apie būsimų elitinių jūreivių, dirbsiančių jūroje, o ne krante, ugdymą. Kokį diplomą tada jie gautų? Tad yra įvairių detalių, todėl ir nuspręsta pirmiausia išgryninti mokyklos sampratą, ją patvirtinti ministerijoje, o tik paskui steigti pačią mokyklą. Manome, kad tai galėtų įvykti kitais metais. Nenorime kartoti Juodkrantės nesėkmės“, – pasakojo J. Simonavičiūtė.

Eugenijus Jovaiša: "Mano nuomone, Jūrų kadetų mokyklos reikia visai šaliai.“ / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politikė užsiminė, kad jau dabar daugybė tėvų teiraujasi, kada gi pradės veikti Jūrų kadetų mokykla Klaipėdoje ir kas joje galės mokytis?

„Į šiuos klausimus dar negalime atsakyti. Kaip ir nustatyti, kiek vaikų mokytųsi Jūrų kadetų mokykloje. Mokinių skaičius priklausytų nuo mokymo programos, pedagogų. Galimas ir dar vienas variantas: jau šiemet Laivininkų mokykloje nuo rudens dėstyti užklasinę veiklą, susijusią su jūrų kadetų mokymu. Būtų suburta bandomoji penktokų, kuriems per neformalųjį švietimą būtų suteikiamas ir kadetų ugdymas, klasė“, – paaiškino ji.

Palaiko iniciatyvą

Klaipėdos politikai neoficialiai yra minėję, jog Seime buvo pareikšta tokia nuomonė: jeigu jau karalienė, tai su karūna. Kitaip tariant, prašoma labai rimtai įvertinti galimybę steigti nacionalinio lygio Jūrų kadetų mokyklą.

Seimo ŠMK pirmininkas E. Jovaiša „Lietuvos žinioms“ prisipažino panašiai ir kalbėjęs.

„Tai mano, kaip komiteto pirmininko, asmeninė nuomonė. Visada reikia siekti aukščiausios kokybės ir optimalaus rezultato. Tačiau sutarta, kad darbo grupė svarstys ir komitetui pateiks du variantus: mokyklos, suformuotos Klaipėdos apskrities vaikų pagrindu, ir respublikinės. Kuris modelis bus pasirinktas, yra labai svarbu. Jei bus nuspręsta eiti nacionaliniu lygiu, tuomet įsitrauks Švietimo ir mokslo ministerija. Tada jau reikėtų ir bendrabučio, būtų nagrinėjami jo statybų, išlaikymo klausimai. Tai, kiek valstybė prisideda, o kiek miesto savivaldybė“, – vardijo Seimo narys.

Jis tikino, kad konkretaus termino, kada darbo grupė turėtų pateikti Jūrų kadetų mokyklos sampratos modelius, nėra.

„Kai tik bus pasirengta. Susitiksime dar kartą ir diskutuosime. Apskritai sveikinu idėją steigti Jūrų kadetų mokyklą ir iniciatyvą, kurios imasi Klaipėdos miesto savivaldybė“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Jūrų kadetų mokykla nuo 2006 iki 2014 metų veikė Juodkrantėje, tačiau įstaiga žlugo, nes nesugebėta pastatyti bendrabučio moksleiviams.