Jis pažymėjo, jog AB "Klaipėdos nafta" paremta privačiu kapitalu, todėl Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos vienos įmonės - Klaipėdos jūrų uosto - atžvilgiu.
"Klaipėdos jūrų uostas siekia, kad nebūtų diskriminacijos vienos įmonės atžvilgiu - mūsų įmonės atžvilgiu. SGD įstatyme yra pasakyta, kad "Klaipėdos nafta", kaip projektą įgyvendinanti bendrovė, investuoja į SGD terminalo infrastruktūrą, taip pat - ir į krantinę, ir jai yra kompensuojama. Klaipėdos jūrų uosto direkcijai jokios kompensacijos nėra numatytos. Tai aš galėčiau sakyti, kad nors Konstitucijoje pasakyta, kad visos nuosavybės formos ir rūšys yra vienodos, tai kompensacijos taikomos tik vienai akcinei bendrovei, o valstybės valdomai įmonei - jūrų uosto direkcijai - netaikomos", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
E. Gentvilas pažymėjo, jog esama ir prieštaravimo tarp uosto bei SGD terminalo įstatymų, nes, remiantis pastaruoju, investuoti į krantinių sutvarkymą turėtų "Klaipėdos nafta", tačiau Uosto įstatymas teigia priešingai - investuoti turėtų Klaipėdos jūrų uosto direkcija.
Jis pažymėjo, jog yra parengęs projektą, kaip išspręsti šį nesuderinamumą ir užtikrinti investicijų atsiperkamumą, tačiau detalių neatskleidė. Vyriausybė, numatoma, dėl to turėtų apsispręsti po savaitės.
Paklaustas, dėl kokios sumos ginčijamasi, E. Gentvilas atsakė nežinąs. Jo teigimu, ekspertų vertinimai, kiek kainuotų SGD terminalo krantinės sutvarkymas, skiriasi.
"Klaipėdos naftos" verslo plane gegužės mėnesį parašyta, kad SGD terminalo krantinė kainuoja 276 mln. litų, o birželio 14 d. mums pateikė bendradarbiavimo sutarties projektą, kur liko 176 mln. litų - 100 mln. Lt mažiau.
Mūsų samdyti ekspertai, taip pat kiti ekspertai vokiečiai mano, kad galėtų kainuoti 50 mln. litų, taigi šokinėjimas nuo 50 mln. iki 276 mln. litų. Tik sakau tai, ką sako ekspertizės, o nesutampa todėl, kad yra pateikti tik priešprojektiniai pasiūlymai", - sakė jis.
E. Gentvilo teigimu, tiksli suma nebus aiški tol, kol nebus aiškus visas techninis projektas "su visomis specifikacijomis su visomis techninėmis medžiagomis".
E. Gentvilas taip pat pažymėjo, jog investicijos į SGD terminalo krantinę gali būti beprasmės, jei jis bus perkeltas į kitą vietą, pavyzdžiui, Būtingę.
"Pati Lietuva kalba, kad terminalas Klaipėdoje gali būti trumpai. Tarkime, Lietuva statys išorinį giliavandenį uostą Būtingėje - po dešimties metų terminalas galėtų būti perkeltas ten. Per dešimt metų čia, Klaipėdoje, pastatyta krantinė neatsipirks. Kas kompensuos uosto direkcijos išmestus pinigus į krantinę, kuri negali būti panaudota niekam kitam pagal savo specifiką? O bus pasakyta - statykite dar vieną SGD terminalą Būtingėje, o šita investicija nuplaukia. Aš esu įmonės vadovas ir mano paties pareiga yra užtikrinti, kad įmonė nežlugtų. Todėl investicijos negali būti beprasmės", - pabrėžė jis.
E. Gentvilas siūlė metodus, kaip galėtų būti kompensuojamos investicijos: per verslą, "per suskystintų gamtinių dujų kainą numatyta kompensacija" arba per rinkliavas iš atplaukiančių laivų.
"Bet planuojama, kad atplauks gal tik po aštuonis laivus per metus. Jeigu tai šimtamilijoninė investicija, ji niekada neatsipirks racionaliais terminais", - sakė E. Gentvilas, pridurdamas, jog Vyriausybei siūlys keturis finansinio atsiperkamumo užtikrinimo metodus.
Rašyti komentarą