Istoriniai žvyrduobės laiptai „išsivaikščiojo“

Žvyrduobė – iš mūrinio miesto kūrimosi laikų

„Gal miesto valdžia ar senieji miestelėnai atsimena, kada ir kur buvo išvežti išardytų plačių laiptų akmenys“, – klausė miesto istoriniu paveldu besirūpintais kraštietis Romualdas Beniušis.

„Pajūrio naujienos“ pirmiausia kreipėsi į Kretingos istorijos žinovą muziejininką Julių Kanarską, kuris neseniai išleido naują knygą „Kretingos istorijos bruožai“. Tačiau apie žvyrduobės laiptus žinių joje nėra.

Žvyrduobė – unikalus žmogaus rankų ir gamtos kūrinys. Pasak istoriko, miesto pakraštyje ji ėmė formuotis jau XVIII a., kuomet Kretingos valdytojo vyskupo Jokūbo Masalskio įsakymu, aplink Rotušės aikštę ėmė kurtis mūrinė Kretinga – mūro pastatai turėjo atsilaikyti prieš medinius namus nuolat ryjančius gaisrus. Žvyras statyboms čia buvo kasamas kelis šimtmečius, kol miestas priartėjo prie žvyrduobės ir jos eksploatacija buvo nutraukta. Ko nepadarė žmogus, bėgant metams, tą užbaigė pati gamta – žvyrduobė priminė stačiakampį amfiteatrą, kurio gylis siekė apie 10 m.

„Apie akmeninius laiptus nelabai ką ir težinau, nes rašytinių šaltinių neišlikę arba jie manęs nepasiekė. Žinau, kad tarpukariu Kretingos miesto vadžiai buvo gimusi idėja žvyrduobėje įrengti teniso kortus ir sporto aikštyną. Matyt, tuomet ir buvo pasistengta šiaurinėje ir pietinėje pusėse įrengti plačius laiptus, kurie renginių metu tarnaudavo ir kaip žiūrovų tribūnos. Žmonės čia mėgdavo fotografuotis“, – sakė jis.

R. Beniušis išsaugojo nuotrauką, kai 1943 m. žvyrduobėje įsiamžino Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir mokytojai, tarp kurių – čia dirbę ir vėliau išgarsėję kompozitorius Eduardas Balsys bei JAV išeivijos visuomenės veikėjas Juozas Kojelis.

Kraštas garsėjo akmentašiais

Sovietmečiu žvyrduobė tapo pamėgta vaikų ir jaunimo aktyvaus laisvalaikio vieta: čia žaisdavo futbolą, treniravosi Kretingos motobolo komanda „Švyturys“, žiemą kretingiškiai įsirengdavo rogių bei slidžių trasas. Senieji akmeniniai laiptai buvo nuardyti, vietoj jų iš betono išlieti siauri nekokybiški laiptai su skirtingų dydžių pakopomis. Šiaurinėje pusėje šalia laiptų į žemę įkastos valymo įrenginių talpos.

Prie žvyrduobės gyvenanti kretingiškė buvusi ilgametė pedagogė Aldona Akinskienė, kurios uošvis Juozas Akinskas prieškariu buvęs akmentašiu, sakė prisimenanti senuosius akmeninius laiptus, tačiau kada juos suskaldė ir išardė, tiksliai nepamenanti.

Ji taip pat patikino nežinanti apie savo uošvio darbus Kretingos mieste, kuris buvo garsus akmenimis ir amatininkais, juos skaldžiusiais. „Uošvis labiau darė paminklus, monumentas tarybiniams kariams Palangoje – tai jo darbas, o apie kitus nežinau“, – sakė A. Akinskienė.

Išlikę žinių, jog buvusio prezidento Antano Smetonos brolis Motiejus po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. kurį laiką taip pat dirbęs akmenskaldžiu Kretingoje.

Akmenis Kretingos gatvėms grįsti taip pat skaldė Dimitravo sunkiųjų darbų bei Bajorų kalėjimuose įkalinti vyrai.

Sudėjo į namų pamatus

Kretingiškis, buvęs ilgametis rajono vyriausiasis architektas Edmundas Giedrimas sakė žinąs, kad dar Smetonos laikais žvyrduobę norėję paversti stadionu, bet sutrukdė karas. „O pokariu koks nors ekskavatorininkas išrausė, jo draugelis vairuotojas išvežė akmenis ir sukrovė kam nors į pamatus. Toks buvo požiūris – viską, kas sena, išgriauti, išdraskyti“, – kalbėjo jis.

Panašiai mano ir Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus specialistas Antanas Tamošauskas: „Niekas paveldo tuomet nevertino ir nesaugojo. Kas begali atsekti, kur tie akmenys. Nebent tie, kas juos išdraskė.“

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas sakė esąs girdėjęs, kad, prieš kelis dešimtmečius asfaltuojant gatves, senąjį miesto grindinį išsivežė žmonės į kolektyvinius sodus, susidėjo į statomų namų pamatus. Jis mano, jog taip galėję atsitikti ir su žvyrduobės laiptais.

„Vilniaus Gedimino prospekto akmenys taip pat „išsivaikščiojo“, nes Savivaldybė neturėjo aiškios vizijos, kur juos panaudoti. Mokomės iš svetimų klaidų, surašėme raštus Kelių direkcijai, kad akmenis iš dabar renovuojamų gatvių norėsime panaudoti miesto reikmėms“, – tvirtino V. Domarkas.

Sutvarkyti laiptus nenumatyta

Šią vasarą žvyrduobė buvo pradėta kapitališkai tvarkyti, – tai Kretingos rajono savivaldybės vykdomas projektas pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programą. Kretingos rajono savivaldybei iš šio projekto tenka 130,6 tūkst. eurų – iš jų 111 tūkst. eurų ES lėšos, likusiomis lėšomis teks prisidėti Savivaldybei.

Įrengiant vadinamąjį „Šeimos slėnį“ arba aktyvaus poilsio zoną kretingiškiams, bus išvalytas tvenkinys, sutvirtinti jo krantai, įrengti alpinariumai, žaidimų aikštelės bei poilsiavietės. Tačiau kultūros paveldas – senieji laiptai – nebus atkurti.

Savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Gintarė Benaitytė sakė, jog idėja atkurti istorinius laiptus svarstytina, tačiau ne šiame „Šeimos slėnio“ projekto etape. „Rajono vadovai mano, jog ateityje, pasitarus su paveldosaugininkais bei istorikais, būtų tikslinga atkurti šį istorinį miesto objektą“, – teigė G. Benaitytė.