Žmonių nusivylimą pažadais apie estakados statybą liudija ir atėjusių į susirinkimą poveikiui aplinkai aptarti dalyvių skaičius. Buvome aštuoniese: 5 Savivaldybės ir 3 žiniasklaidos atstovai. Vis dėlto po birželio 8 d. įvykusio aptarimo visuomenė dar turi 5 dienas savo pastaboms reikšti. Jeigu kas susidomėjo, informacijos apie estakados poveikio aplinkai vertinimą gali rasti ir savo nuomonę pareikšti interneto svetainėje www.infraplanas.lt.
2014 metais UAB „Kelprojektas“ parengė estakados projektinius siūlymus. Planuojamos statyti estakados kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė užliejamame ruože poveikio aplinkai vertinimo programą užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o ją parengė UAB „Infraplanas“ iš Kauno. Šilutiškius su šia programa supažindino minėtosios kauniečių bendrovės poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.
Estakadą planuojama įrengti kelio Šilutė – Rusnė užliejamame ruože, kurio ilgis apie 435 m (ilgis su prieigomis, t. y. atraminėmis sienomis, – apie 750 m), plotis – 14,5 m.
Visas estakados įrengimo ruožas driekiasi esamu keliu, darbai būtų atliekami kelio juostoje. Kad gyventojai galėtų patekti į Rusnę, Šilutę ir aplinkinius kaimus, kol vyks statybos darbai numatoma įrengti laikiną aplinkkelį. Dėl šios priežasties reikės laikinai paimti žemę iš privačių savininkų, tam ketinama sudaryti laikinas nuomos sutartis.
Poveikio aplinkai rengėjai išnagrinėjo 5 projektinius pasiūlymus, tačiau 2 iš jų iš karto atmetė, nes norint juos įgyvendinti iškiltų žemės nuosavybės problema. Be to, statant pagal tuos projektus pasikeistų hidrologinė situacija ir potvynio metu vandens lygis keistųsi ne tik ant kelio, bet ir apylinkėse. Pavyzdžiui, galėtų labiau patvinti Žalgirio miškas. Taip šiuos projektus būtų brangiau įgyvendinti dėl didelės apimties žemės darbų.
Tyrėjai labiausiai susidomėjo dviem galimais estakados projektais, kurių abu primena jau esančius tiltus. Vienas iš jų panašus į arkinį prezidento Griniaus tiltą, kitas – ant stulpų – panašus į tiltą per Atmatą į Rusnę. Pasak Tado Vaičiūno, gražesnis būtų arkinis tiltas, tačiau jis turi tam tikrų trūkumų. Kuo aukštesnis vanduo, tuo labiau sumažėja arkų plotas, o kartu ir galimybė pratekėti didesniam kiekiui vandens ir ledo lytims.
Tuo tarpu estakada, panaši į tiltą per Atmatą, tokių trūkumų neturi. Pranešėjas pripažino, kad tai tik vertinimo poveikio aplinkai požiūriu. Renkantis projektą, kuris bus įgyvendinamas, reikės atsižvelgti ir į kitas aplinkybes.
Išnagrinėjusi visus pateiktus projektus, UAB „Infraplanas“ darbo grupė nusprendė, kad gamtinės aplinkos aspektu estakados statybos projektas vertinamas teigiamai: sumažės barjero efektas, padidės gyvūnų migracija tinkamose erdviosiose perėjose po keliu, pagerės hidrologinis vietovės režimas, kadangi dėl estakados vanduo, netrukdomas pylimo, galės laisviau cirkuliuoti tiek potvynių, tiek atoslūgių metu. Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos.
Įgyvendinus projektą su rekomenduojamomis priemonėmis, gamtinei aplinkai, fizinės ir gyvosios gamtos komponentams galimas reikšmingas neigiamas poveikis sumažėtų iki minimaliai nereikšmingo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą