Gausiai susirinkusi Klaipėdos mokslo, politikos bei kultūros visuomenei iškilmės prasidėjo filantropo, kalbos puoselėtojo, vieno iškiliausių Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo sukurtu himnu "Lietuviais esame mes gimę", kurį atliko "Aukuro" choras.
"Tegu Jurgis Zauerveinas įsitvirtina Lietuvos kultūriniame gyvenime", - sakė vienas iš paminklo kūrimo iniciatyvinės grupės narių, Klaipėdos universiteto docentas, daktaras Aleksandras Žalys, pasveikinęs visus neeilinio įvykio proga, padėkojęs verslininkui Valdemarui Vaičekauskui ir jo žmonai Irtai, kad paminklo atsiradimą finansavo jo šeimos fondas.
Už patarimus įgyvendinant sumanymą jis dėkojo kultūros istorikui Bernardui Aleknavičiui ir Vilniaus universiteto profesoriui Domui Kaunui.
"Kuo didesnė asmenybė, tuo geriau ji ir jos darbai matomi iš tolimo atstumo", - sakė V. Vaičekauskas.
Jis pasidžiaugė, jog atėjo ilgai lauktai diena, kai J. Zauerveinas simboliškai sugrįžo į Klaipėdą. Ir nors kultūros ekspertai jį vadino pasaulio piliečiu, mūsų mieste filantropas, kalbos puoselėtojas gyveno 25 metus. Manoma, kad jis apsistodavo kaip tik tame name, prie kurio pastatytas paminklas. Anuomet čia buvo užeiga, galbūt čia jis susitikdavo su kalbininku Jonu Basanavičiumi.
V. Vaičekauskas pabrėžė, jog turime sekti tautos drąsintojo, lietuvybės skatintojo pėdomis ir padėkojo paminklą sukūrusiam skulptoriui Gintautui Jonkui, architektui Vyteniui Mazurkevičiui, akmens apdirbimo meistrui Jonui Virbauskui ir visiems, prisidėjusiems prie paminklo atsiradimo.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu pabrėžė, kad nuo šiol čia bus vieta, pro kurią eidami turėsime prisiminti J. Zauerveino žodžius apie užgimus gautą garbę, kuriai negalima leist pražūt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą