Kapines pavertė smėlio karjeru

Ant ne­aukš­to kal­ne­lio įreng­tos ka­pi­nės yra ne­be­nau­do­ja­mos, jo­je dar iš­li­kę XIX a. pa­bai­go­je - XX a. pra­džio­je pa­lai­do­tų lie­tu­vi­nin­kų ant­ka­piai. Ob­jek­tas – kul­tū­ros pa­vel­das, to­dėl bet ko­kia žmo­gaus ūki­nė veik­la ja­me yra drau­džia­ma.

Ne­pai­sant to, šių ei­lu­čių au­to­riui pa­vy­ko už­fik­suo­ti ne­se­niai nu­kas­tą pie­ti­nį ka­pi­nai­čių šlai­tą. Spren­džiant iš au­to­mo­bi­lio vė­žių ša­lia ka­si­mo vie­tos, ka­pi­nės ar­do­mos se­niai ir nuo­lat.

Blo­giau­sia, kad šios ka­pi­nės bent ant ša­lia pa­sta­ty­to ofi­cia­laus kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tą žy­min­čio sten­do da­tuo­ja­mos IX-XVII a. Ki­taip ta­riant, šio­je vie­to­je ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­ti ir už pus­ki­lo­me­trio esan­čių XIII a. su­ny­ku­sios kur­šių Žar­dės pi­lies ir gy­ven­vie­tės žmo­nės.

„Vir­šū­nė... Aps­kri­tai vi­sas Žar­dės ar­cheo­lo­gi­nis komp­lek­sas yra la­bai svar­bus Klai­pė­dai. Ten juk yra kur­šiš­ka­sis mies­to lop­šys, bu­vęs vi­kin­gi­nia­me pe­rio­de kles­tė­jęs mies­tas. O se­no­sios Žar­dės ka­pi­nai­tės yra gal­būt įkur­tos ne bet kur, o ant bu­vu­sių kur­šių ka­pų. To­dėl kas­ti smė­lį iš tų ka­pi­na­čių šlai­tų yra di­džiu­lis nu­si­kal­ti­mas ar­cheo­lo­gi­jai, is­to­ri­jai“, - por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kė dr. Sil­va Po­cy­tė.

Ji nie­kaip ne­su­vo­kė, kaip ga­li­ma ar­dy­ti ir kas­tu­vais kas­ti smė­lį iš pa­čių ka­pi­nių, kur bet ka­da ga­li iš­lįs­ti žmo­gaus kau­lai, kars­tų li­ku­čiai.

Apie van­da­liz­mą Žar­dės ka­pi­nai­tė­se su­ži­no­jęs mi­nė­tos te­ri­to­ri­jos ar­cheo­lo­gi­nį komp­lek­są il­gai ty­ręs ar­cheo­lo­gas, Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius dr. Jo­nas Ge­nys su­nkiai rin­ko žo­džius.

„Čia nė­ra ką ko­men­tuo­ti. Ab­sur­das ir van­da­liz­mas, ne­tei­sė­tas kul­tū­ros pa­vel­do nio­ko­ji­mas. Jie pa­tys ne­ži­no, kur kaps­to, nes to­je vie­to­je esu ra­dęs ir I-XI am­žių gy­ven­vie­tės pėd­sa­kų“, - sa­kė jis.

Ar­cheo­lo­gas pri­dū­rė, kad bet koks ka­si­nė­ji­mas to­je vie­to­je, kur yra ar ga­li bū­ti ar­cha­jiš­ki pa­mink­lai, to­ly­gus per­ga­men­to su par­ašy­ta mū­sų is­to­ri­ja su­de­gi­ni­mui.

„Žmo­nės, ypač va­di­na­mie­ji juo­die­ji ar­cheo­lo­gai, to ne­su­vo­kia. Kaps­tant ne pro­fe­sio­na­lui yra ar­do­mi, nai­ki­na­mi kul­tū­ri­niai sluoks­niai, ku­rie moks­li­nin­kams yra ver­tin­gas in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis. Jis pra­ran­da­mas ne­grįž­ta­mai“, - tei­gė J.Ge­nys.

Ka­pi­nai­tės ne tik nio­ko­ja­mos van­da­lų, bet ir šiukš­li­na­mos: jų prie­gos pa­vers­tos ne­le­ga­liu są­var­ty­nu.

„Už kul­tū­ros pa­vel­do nio­ko­ji­mą, ne­le­ga­lų ka­si­nė­ji­mą ar­cheo­lo­gi­nė­je vie­to­je gre­sia bau­da nuo 500 iki 3000 li­tų. Nu­va­žiuo­si­me ir su­ra­šy­si­me pa­žei­di­mo fik­sa­ci­ją. Su­pras­ki­te, kad rei­kia pa­gau­ti van­da­lus už ran­kos, ki­taip jų ne­nu­bau­si, ta­čiau po jū­sų pra­ne­ši­mo daž­niau ten lan­ky­si­mės“, - tei­gė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas.