Kasti gintaro – be turistų

„Kol vyks žval­gy­ba, rei­kia pa­si­rū­pin­ti tei­si­ne ba­ze, keis­ti įsta­ty­mą. Gin­ta­ro ga­vy­bos iš­nau­do­ji­mas tu­riz­mui ti­krai iš­gar­sin­tų Lie­tu­vą, nes to­kios at­rak­ci­jos ant van­dens ne­ga­lė­tų pa­siū­ly­ti nė vie­na Eu­ro­pos vals­ty­bė“, – LŽ sa­kė Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser.

Prie Juodkrantės glūdi apie 112 tonų gintaro, kurį norima leisti iškasti. Tačiau galimybių išnaudoti kasyklas turizmui kol kas nenumatyta.

Var­gas dėl nuostatų

Apie pla­nus Kur­šių ma­rio­se, prie Juo­dkran­tės, leis­ti kas­ti gin­ta­rą su­ži­no­ta per­nai va­sa­rą. Ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas tą­kart par­eiš­kė, kad pra­dė­ti eksp­loa­tuo­ti sa­vo klo­dus rei­kia dėl už­si­da­riu­sios gin­ta­ro ža­lia­vos rin­kos Ka­li­ning­ra­de. Tad iš Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos (LGT) spe­cia­lis­tų bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pė, ku­ri ren­gė kon­kur­so do­ku­men­tus ir są­ly­gas. Nors pla­nuo­ta, kad jau šie­met ma­rio­se vyks ver­tin­go­sios iš­ka­se­nos klo­dų žval­gy­ba, ke­ti­ni­mai skelb­ti kon­kur­są bu­vo ati­dė­lio­ja­mi ne kar­tą.

Vis dėl­to da­bar, anot LGT va­do­vo Jo­no Sat­kū­no, kon­kur­so nuo­sta­tos bai­gia­mos de­rin­ti, to­dėl lap­kri­tį kon­kur­sas pa­ga­liau bus pa­skelb­tas. „Bu­vo ki­lę daug klau­si­mų, nes toks kon­kur­sas Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je bus skel­bia­mas pir­mą kar­tą“, – LŽ sa­kė jis.

J. Sat­kū­nas pa­brė­žė, kad jau jun­ta­mas ne­men­kas vers­li­nin­kų su­si­do­mė­ji­mas. Ne­ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, ma­žiau­siai še­šios įmo­nės jau iš­reiš­kė no­rą da­ly­vau­ti kon­kur­se. Tarp jų – ne tik hid­ro­tech­ni­kos dar­bų bend­ro­vės, bet ir sta­ty­bų gi­gan­tai bei ki­tos itin stam­bios vers­lo struk­tū­ros. Gin­ta­ro klo­dų žval­gy­bos kon­kur­so nu­ga­lė­to­jas įgy­tų tei­sę ir eksp­loa­tuo­ti tel­ki­nį. „Gin­ta­ro žval­gy­ba, pa­da­rant di­de­lio skers­mens grę­ži­nius ma­rių dug­ne, vyk­tų vers­li­nin­kų lė­šo­mis“, – tei­gė jis.

Jau aiš­ku, kad dėl pa­ukš­čių, žu­vų mig­ra­ci­jos gin­ta­ro ga­vy­ba ne­ga­lės bū­ti vyk­do­ma iš­ti­sus me­tus. Taip pat bus nu­sta­ty­tos kvo­tos: pa­vyz­džiui, per me­tus iš­gau­ti ne dau­giau kaip 20–30 to­nų gin­ta­ro.

Di­di­na ir mokesčius

Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, už iš­gau­tus gin­ta­ro iš­tek­lius iš Juo­dkran­tės tel­ki­nio į vals­ty­bės biu­dže­tą įplauk­tų apie 41 mln. eu­rų. Ta­čiau šia pi­ni­gų su­ma ša­lies iž­das pa­pil­nė­tų tik to­kiu at­ve­ju, jei­gu Sei­mas pri­tar­tų nau­joms Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo pa­tai­soms. Jas rugp­jū­čio mė­ne­sį pa­lai­mi­no Vy­riau­sy­bė, ta­čiau par­la­men­tas dar ne­svars­tė.

Pa­tai­sų es­mė – ke­lias­de­šimt kar­tų pa­di­din­ti ir di­fe­ren­ci­juo­ti mo­kes­čio už iš­kas­tą gin­ta­rą ta­ri­fai. Lig­šio­li­nis ta­ri­fas – 20,22 eu­ro už ki­log­ra­mą – su­da­ro tik apie 1 proc. vi­du­ti­nės gin­ta­ro ža­lia­vos par­da­vi­mo kai­nos. Jis bu­vo nu­sta­ty­tas 2006 me­tais, bet iki šiol ne­tai­ky­tas, nes Lie­tu­vo­je gin­ta­ras ne­bu­vo iš­gau­na­mas.

Siū­lant di­din­ti ta­ri­fą at­siž­velg­ta į tai, kad gin­ta­ro ža­lia­vos rin­kos kai­na per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus iš­au­go net ke­lis kar­tus. Ka­dan­gi ji la­biau­siai pri­klau­so nuo gin­ta­ro frak­ci­jos dy­džio, mo­kes­čio ta­ri­fą nu­ma­to­ma di­fe­ren­ci­juo­ti: ma­žes­nei nei 40 mm frak­ci­jai, ku­rios kai­na rin­ko­je svy­ruo­ja nuo 180 iki 3500 eu­rų už ki­log­ra­mą, nu­sta­ty­ti 280 eu­rų už ki­log­ra­mą ta­ri­fą, o di­des­nei nei 40 mm frak­ci­jai, rin­ko­je kai­nuo­jan­čiai nuo 4685 iki 7410 eu­rų už ki­log­ra­mą, – 900 eu­rų už ki­log­ra­mą.

Pa­sta­rą­jį kar­tą tik frag­men­tiš­kai gin­ta­ro tel­ki­nys prie Juo­dkran­tės bu­vo žval­gy­tas 1992–1994 me­tais. Bū­tent po šių ty­ri­mų ir nu­sta­ty­ta, kad ma­rių dug­ne, apie 84 ha plo­te, glū­di maž­daug 112 to­nų ver­tin­go­sios iš­ka­se­nos. Ta­čiau kai ku­rie moks­li­nin­kai lin­kę ma­ny­ti, kad šis tel­ki­nys vers­lui esąs ne­pers­pek­ty­vus, nes gin­ta­ras – smul­ku­tis, ne­tu­rin­tis di­de­lės eko­no­mi­nės ver­tės. Be to, gin­ta­ras pa­skli­dęs pa­ly­gin­ti di­de­lė­se te­ri­to­ri­jo­se ir ne­to­ly­giai. Tad tai­kant ma­žiau­siai frak­ci­jai nu­ma­ty­tą mo­kes­tį į vals­ty­bės iž­dą pa­tek­tų ne to­kios jau įspū­din­gos su­mos, kaip prog­no­zuo­ja­ma.

Kuršių mariose gintaras buvo išgaunamas dar XIX amžiuje. Per tris dešimtmečius jo iškasta 2,2 tūkst. tonų. Gintaro įlanka XIX amžiuje./LŽ archyvo nuotrauka

Tu­riz­mui neišnaudos

Be Juo­dkran­tės gin­ta­ro tel­ki­nio, lie­tu­viš­ko­je Kurš­ma­rių da­ly­je yra iš­žval­gy­ti dar ke­tu­ri pers­pek­ty­vūs plo­tai ki­to­se vie­to­se. Juo­se ga­li bū­ti apie 240 to­nų gin­ta­ro. To­dėl sie­kiai vien pra­mo­ni­niais tiks­lais eksp­loa­tuo­ti vie­ną iš ke­lių Lie­tu­vo­je esan­čių Bal­ti­jos auk­so klo­dų kai ku­rių spe­cia­lis­tų va­di­na­mi di­džiu­le klai­da.

„Gin­ta­ro ga­vy­ba Kur­šių ma­rio­se tu­ri bū­ti nau­din­ga ne tik vers­li­nin­kams, bet ir vals­ty­bei. Gin­ta­ras yra mū­sų ša­lies įvaiz­džio da­lis, mū­sų kul­tū­ros ir is­to­ri­jos pa­vel­das, to­dėl jo ga­vy­ba ma­rio­se tu­ri bū­ti sie­ja­ma ir su tu­riz­mu, kul­tū­ros sklai­da. Per dar­bo gru­pės po­sė­džius sa­kė­me, kad eksp­loa­tuo­jant gin­ta­ro klo­dą da­lis jo tu­rė­tų bū­ti pa­lik­ta tu­riz­mui plė­to­ti. Iš­vys­ty­tu­me uni­ka­lią pa­sau­ly­je pra­mo­gą, pluk­dy­tu­me tu­ris­tus į ma­rias pa­žiū­rė­ti, kaip ne­di­de­liais kie­kiais ka­sa­mas gin­ta­ras“, – LŽ sa­kė KNNP di­rek­to­rė A. Fe­ser.

Pa­sau­lio gin­ta­ro ta­ry­bos na­rys ir ke­lių gin­ta­ro ga­le­ri­jų Vil­niu­je bei Ni­do­je sa­vi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Miz­gi­ris LŽ taip pat tei­gė, kad iš­ka­sus gin­ta­rą Juo­dkran­tė­je ir jį par­da­vus bū­tų pa­sielg­ta ne­do­va­no­ti­nai. „Juk šis mi­ne­ra­las yra mū­sų ša­lies pre­kės ženk­las, juo mes pri­sis­ta­to­me pa­sau­liui, juo di­džiuo­ja­mės ir gar­sė­ja­me. Gin­ta­ro ga­vy­bą ma­rio­se pa­tei­sin­čiau tik tuo at­ve­ju, jei tai bū­tų pa­nau­do­ta Lie­tu­vos var­dui gar­sin­ti, tu­riz­mo plė­trai. Gin­ta­rą ga­lė­tu­me kas­ti ne­di­de­liais kie­kiais, pa­vyz­džiui, po 200–300 ki­log­ra­mų per me­tus, ir į ga­vy­bos plat­for­mą pluk­dy­tu­me tu­ris­tus“, – aiš­ki­no jis.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Že­mės gel­mių sky­riaus ve­dė­ja To­ma Leo­no­va pri­ta­rė, kad idė­ja pluk­dy­ti tu­ris­tus yra ge­ra, svars­ty­ti­na, ta­čiau val­di­nin­kė abe­jo­jo, ar ji rea­liai įgy­ven­di­na­ma. „Var­gu ar bū­tų įma­no­ma reng­ti eks­kur­si­jas į ga­vy­bos vie­tą, nes tai truk­dy­tų dar­bi­nin­kams, rei­kė­tų rū­pin­tis žmo­nių sau­gu­mu. Ana­li­za­vo­me tei­sės ak­tus, ta­čiau juo­se kal­ba­ma tik apie ga­vy­bą, o ne apie pri­tai­ky­mą tu­riz­mui“, – LŽ sa­kė T. Leo­no­va.

Jai pri­ta­rė ir LGT va­do­vas J. Sat­kū­nas. Esą rei­kė­tų keis­ti na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus ir juo­se apib­rėž­ti nau­ją sa­vo­ką – įtei­sin­ti tu­ris­ti­nius nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų iš­tek­lius.

Ta­čiau per vi­sus me­tus, kai bu­vo ren­gia­mi gin­ta­ro žval­gy­bos ir ga­vy­bos Kur­šių ma­rio­se kon­kur­so nuo­sta­tai, nė vie­na ins­ti­tu­ci­ja taip ir ne­pa­siū­lė Sei­mui keis­ti Že­mės gel­mių įsta­ty­mo.