Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatyta, kad priešmokyklinio ugdymo ir 1-8 klasių mokiniai turi būti vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą.
"Taigi, pagal šią tvarką dituviškiai turi važiuoti mokytis į Priekulę, nes šio miestelio mokykla jiems arčiau nei Klaipėdos. Taigi mes galime vaikams iš Dituvos kelionės išlaidų nekompensuoti", - pristatydama Klaipėdos miesto tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komitete planuojamus pokyčius sakė savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Tas pats galioja ir kitų gyvenviečių šios amžiaus kategorijos vaikams, kurie nenori rinktis arčiau esančios mokyklos, bet važiuoja mokytis į Klaipėdą.
Kiek kitokia tvarka numatoma gimnazistams. Transporto lengvatų įstatyme nurodyta, kad savivaldybės savo nustatyta tvarka važiavimo išlaidas kompensuoja tik iš kaimų ir miestelių (esančių iki 40 km atstumu) atvykstantiems gimnazistams.
"Taigi jei į Klaipėdą atvyktų mokytis gimnazistas iš didesnio miesto - Palangos, ar Gargždų - mes jam galime nekompensuoti transporto išlaidų", - pastebėjo L. Prižgintienė.
"Vis gi man šios naujovės atrodo nelogiškos. Pavyzdžiui, Priekulė turi savo gimnaziją, bet šiame miestelyje gyvenantys gimnazistai nusprendžia mokytis Klaipėdoje, nes gal čia geresni mokytojai. Negi Klaipėdos savivaldybė privalo tokiems vaikams kompensuoti važiavimo išlaidas? Juk tie žmonės nieko bendro su Klaipėda neturi. Aš matau ir kitą bėdą - ar miesteliuose esančios gimnazijos nebus priverstos išnykti, jei gimnazistai žinos, kad jie gali važiuoti mokytis į didesnį miestą ir dar jiems bus kompensuojamos važiavimo išlaidos. Matyt tokia valstybės logika?", - stebėjosi planuojama tvarka vicemeras Vytautas Čepas.
Tačiau L. Prižgintienė patikino esą Švietimo reforma kaip tik stengiasi išsaugoti gimnazijas mažuose miesteliuose.
"Iš Priekulės, ar Gargždų į Klaipėdą mokytis atvažiuoja tik vienetai. Daugiausia važiavimo išlaidas kompensuojame aplinkinių gyvenviečių vaikams", - sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Jos duomenimis, praėjusiais mokslo metais važiavimo išlaidos buvo kompensuojamos 570 vaikų. ir tam iš miesto biudžeto išleista 250 tūkst. litų.
"Dėl mokinių vežimo kompensavimo kyla didžiuliai savivaldybių nesutarimai, niekas nenori mokėti iš kitų savivaldybių atvykstantiems vaikams. Atrodo būtų logiškiau, kad mokėti kompensaciją turėtų ta savivaldybė iš kurios vaikas atvažiuoja, o ne atvirkščiai. Tačiau kol kas Transporto ministerija šios logikos negirdi", - pastebėjo L. Prižgintienė.
"Jei visur galiotų tokia tvarka, tai ne aš atėjęs pas gydytoją mokėčiau, o jis man sumokėtų, kad aš atėjau", - negalėjo atsistebėti V. Čepas.
Vis gi Ugdymo ir jaunimo komiteto nariai pritarė planuojamiems Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimams, nes iki šiol galiojusi tvarka nebeatitinka šalyje pasikeitusių teisės aktų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą