Meras Vytautas Laurinaitis pirmiausia priminė, kad į Šilutę buvo atvykęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, šio vizito labai laukta, mat buvo sutarta, kad svečias pateiks konkrečias blogos būklės rajono kelių tvarkymo datas.
2018 metais pažadėta tvarkyti itin blogos būklės kelią nuo Šilutės Žemaičių Naumiesčio link. Šiemet vėlų rudenį žadama užbaigti atnaujinti plentą tarp Juknaičių ir Usėnų. Čia darbai jau vyksta. Lyg ir neliko abejonių, kad bus asfaltuojamas kelias Povilai – Minija. Aiškumo nepadaugėjo dėl kelio į Saugų pusę, nors jo būklė ir apgailėtina. Konkreti kelių tvarkymo programa bus parengta spalį, tad tikimasi, kad joje bus įtraukta ir Šilutės rajono kelių. Žinoma, jeigu Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, nesumanys kokių netikėtų pertvarkų.
„Dėl estakados lyg ir viskas aišku, ją numatyta pastatyti iki kitų metų pabaigos, vėliau tvarkys ir kelio atkarpą nuo estakados iki K. Griniaus tilto, bus nutiestas dviratininkų takas“, – kalbėjo meras.
Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionas
Nuo 2020 metų Europos Sąjungos finansavimas keisis, tad Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva bendram darbui telkiamos regiono savivaldybės, vyksta bendravimas ir susitikimai su kitų regionų savivaldybėmis. V. Laurinaitis inicijavo Klaipėdos ir Tauragės regionų atstovų susitikimą, Šilalės savivaldybė ėmėsi organizuoti susitikimą su Telšių regionu.
„Esame sutarę jungtis į vieną Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioną, tam pritarė ir Šiaulių rajono savivaldybė. Regione turėtų būti 800 tūkstančių gyventojų. Tai yra realu, nors Vidaus reikalų ministerija pataria neskubėti. Mes nelinkę delsti, nes europinis finansavimas bus skiriamas būtent regionams“, – pasakojo meras, priminęs, kad Europos Sąjungos dabartinis finansavimas skirtas Lietuvai kaip vienam regionui, 2014-2020 metų finansavimo etape vien administravimui vilniečiai pasilieka per 200 milijonų eurų. „Mes manome, kad ten, kur skirti pinigai, turi likti ir administravimas bei tam skirtos lėšos. Dabar jau yra keturi regionai. Kiti pokalbiai vyks Vidaus reikalų, Ūkio, Finansų ministerijose, kurios yra atsakingos už regionų suformavimą“ – sakė meras.
Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl daugiabučių namų renovacijos. Yra naujovių, mat nuo lapkričio mėnesio įsigalioja naujas įstatymas, valstybė finansuos nebe 35, bet tik 30 proc. darbų vertės, tačiau padengs techninio, investicinio projektų bei techninės darbų priežiūros kaštus. Planas – per metus renovuoti 500 daugiabučių namų, juos renovuoti kvartalais, o kas nepateks į renovuotinų sąrašą, bus įtrauktas į rezervinį sąrašą.
Ukrainiečiai patarė…
Šilutėje įvyko susitikimas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Renginyje dalyvavo ir mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuris neseniai su Šilutės atstovais buvo išvykęs į Ukrainą, dalyvavo Skadovsko miesto šventėje. „Informacinio karo poveikis šalims yra, Ukraina nuo to yra labai nukentėjusi, dalis gyventojų atskiria propagandinę informaciją nuo tikros, tačiau žmogui galima įteigti ir netiesos, bendraujant su žmonėmis tai jaučiasi“, – pasakojo vicemeras, pridurdamas, kad įvažiavus į Ukrainą nustebino tai, jog niekur nematyti užrašų rusų kalba. Tad kai ukrainiečiams papasakojo, jog lietuviai gali matyti Rusijos televizijos laidas, išgirdo patarimą geriau šių televizijų nežiūrėti. Anot A. Bekerio, komerciniai Lietuvos kanalai be perstojo rodo rusų laidas – tai gajūs propagandos šaltiniai, transliuotojams nieko nekainuojantys, tad žiūrovui galima įteigti ką tik nori.
Neprivatizuoti „Šilutės polderių“
Į Seime vykusį Kaimo reikalų komiteto posėdį buvo išvykęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis. Be kitų reikalų, svarstyta, ar privatizuoti „Šilutės polderių“ bendrovę, aptartas polderių priežiūros finansavimas. „Išsakėme savo nuomonę, kad „Šilutės polderių“ bendrovė nebūtų privatizuota, nes Vyriausybės planuose tokia privatizacija yra numatyta. Ne bet kuri įmonė tinkamai atliktų „Šilutės polderių“ funkcijas, be to, finansavimas irgi yra nepakankamas. Komitetas vieningai nusprendė kreiptis į Vyriausybę, ministerijas, kad ši įmonė nebūtų privatizuojama“, – sakė V. Pozingis, priminęs ir kitą siūlymą – sujungti Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybių polderius į vieną sistemą, garantuojant vieningą priežiūrą ir atitinkamą finansavimą. Pasiūlyta, kad finansuotų Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijos. Kreipimasis parengtas ir pateiktas Vyriausybei.
Valstybės 100-mečio garbei
Šilutė išgarsėjo, kai per visas seniūnijas tarsi žiedu žygeiviai gabeno Vasario 16-osios Akto kopiją ir į ritinį suvyniotame metraštyje pasirašė visi, kas dalyvavo iš vienos seniūnijos garbingąją estafetę perduodant kitai seniūnijai. Visuose šios estafetės etapuose buvo ir Savivaldybės vadovai. Apie tai pasakojo administracijos direktorius S. Šeputis, nepraleidęs nė vieno susitikimo, kuriuose jam įspūdį padarė žmonių geranoriškumas, aktyvumas.
Iš viso įveiktas 221 kilometras, startas buvo duotas Stemplių kaime (Švėkšnos sen.), Nepriklausomybės Akto signataro K. S. Šaulio gimtinėje, o baigėsi žygis Švėkšnoje, kur atidengtas paminklas K. S. Šauliui. Žygis truko 6 dienas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, keturračiais, karietomis, vežimaičiais, laivais, baidarėmis, net bagiu. Metraštyje pasirašė 27 bendruomenių atstovai. Iš viso yra 730 pasirašiusių žmonių. Nors gal ir ne visi žygeiviai pasirašė. 4 Vainuto seniūnijos bendruomenės įveikė ilgiausią atstumą – 38 km.
„Valstybės 100-mečio garbei skirtas žygis buvo graži jubiliejaus pradžia, net Kretingos meras, atvykęs į paminklo atidengimo iškilmes Švėkšnoje, stebėjosi, kaip Šilutė aukštai iškėlė šventės kartelę, kaip dabar kaimynams neatsilikus…“ – pasakojo S. Šeputis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą