Pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje uostamiesčio Atgimimo aikštėje ėmė darbuotis archeologai, taip ženklindami ilgai laukiamo projekto pradžią. Per artimiausius metus ši aikštė atsikratys viso sovietinio paveldo, bus atnaujinta atkuriant ikikarinį gatvių tinklą, galbūt net atstatant senuosius Mėmelio pastatus.
Pertvarkant Atgimimo aikštę ketinama pasinaudoti europinėmis lėšomis. 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansiniu laikotarpiu numatyta skirti investicijų būtent didmiesčiams. Klaipėdos atveju kalbama apie daugiau kaip 100 mln. litų.
„Seniai puoselėjome mintį, kad čia nebeliktų Lenino aikštės dvasios. Nors sovietinio stabo skulptūra pašalinta dar Sąjūdžio laikais, aikštė vis tiek nepakitusi nuo tų gūdžių sovietinių laikų. Dabar vis didesnį pagreitį įgauna didžiulis jos pertvarkymo projektas“, - LŽ sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Atkasė pamatus
Šiuo metu Atgimimo aikštės šiaurinėje dalyje žioji didžiulė duobė. Joje matyti akmeniniai pamatai. „Turbūt pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje Atgimimo aikštėje vyksta archeologiniai kasinėjimai. Tyrimai - žvalgomieji, juos už keliasdešimt tūkstančių litų atlieka konkursą laimėjusi firma „Statybų archeologija“. Archeologų tikslas - rasti, nustatyti ir pažymėti buvusius, prieškarinius aikštės pastatus ir sunaikintos Didžiosios biržos gatvės kontūrus“, - LŽ aiškino Klaipėdos merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Anot jo, tyrinėtojų surinkta informacija bus panaudota kuriant aikštės ateities viziją, planuojant jos naująją struktūrą. „Labai svarbu pažymėti buvusių gatvių tinklą, nes jis sunaikintas. Turbūt nedaug miestiečių žino, kad dabartinis Biržos tiltas prieškariu buvo pasuktas į šiaurės vakarus. Nuo jo per pačią Atgimimo aikštę ėjo Biržos gatvė. Ji buvo užsilenkusi ir vedė „Viktorijos“ viešbučio link. Dabar matome visai kitokį vaizdą: Biržos tiltas remiasi į Herkaus Manto gatvę. Taip pat siekiama lokalizuoti aikštėje stovėjusių senųjų pastatų pamatus“, - pasakojo paveldosaugininkas.
Archeologai turėtų ištirti maždaug 100 kvadratinių metrų plotą. Darbus planuojama baigti šiemet.
„Nemanau, kad pavyks aptikti kokių nors vertingų radinių. Tie pastatai siekia XIX amžiaus pradžią - XX amžiaus vidurį. Nebent netyčia pasisektų užčiuopti dar senesnių namų pėdsakų. Aikštės vieta buvo subombarduota per Antrąjį pasaulinį karą, vėliau, sovietmečiu, visi pastatai sulyginti su žeme, sunaikintas gatvių tinklas ir įrengta Lenino aikštė. Net nežinome, ar Biržos gatvės grindinys paliktas po žeme, ar akmenys išrankioti ir panaudoti statyboms“, - kalbėjo V. Juška.
Šimtamilijoninės ambicijos
Vienas ambicingiausių klaipėdiečių sumanymų - atstatyti buvusį Biržos pastatą (kairėje, 1910 m.). / LŽ archyvo nuotrauka |
Kol darbuojasi archeologai, specialistai Klaipėdos merijos užsakymu jau baigia rengti Atgimimo aikštės galimybių studiją. Jos pagrindu bus kuriami konkretūs aikštės atkūrimo ir statybų projektai.
„Pagal studiją jau šį mėnesį mums turėtų būti pateikti trys tolesnio teritorijos plėtojimo projektai. Su jais bus supažindinama ir visuomenė. Dabar aikštė nepatraukli, joje akis bado nuskaldytos raudonos granito plokštės, reikia keisti dangą. Mūsų užmojis - pertvarkyti ją taip, kad būtų ir senasis paveldas atspindimas, ir žmonėms gražu, ir funkcionalu. Ten turėtų iškilti naujų statinių, įrengta naujų erdvių“, - dėstė vicemeras A. Šulcas. Jis pridūrė, kad po pačia aikšte bus ir kelių šimtų vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
„Klaipėda teiks paraišką ES fondų lėšoms gauti. Miestas pasirinko būtent Atgimimo aikštės, Bastionų gatvės tiesimo ir tilto statybų bei Valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos projektus. Sumos sieks per 100 mln. litų, turės prisidėti ir savivaldybė, ir Kultūros ministerija“, - atskleidė planus politikas.
Jo teigimu, kol kas anksti spręsti, kokie pastatai Atgimimo aikštėje galbūt bus atstatomi, o kokie - statomi modernūs. „Pirmiausia turėsime pasirinkti vieną iš trijų aikštės vizijos projektų, tuomet skelbti architektūrinį konkursą, diskutuoti su visuomene. Visi kalba apie būtinybę atstatyti miestui itin svarbų Biržos pastatą, tačiau dar anksti brėžti tokius ambicingus planus. Baigus visas derinimo procedūras realūs darbai Atgimimo aikštėje geriausiu atveju galėtų prasidėti po poros metų, ne anksčiau“, - pabrėžė A. Šulcas.
Ateities klausimas
Uostamiesčio architektų bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad Biržos namą būtina atstatyti, nes jis itin svarbus miesto istorijai. „Per karą subombarduotas pastatas buvo ne tik istoriškai vienas svarbiausių Klaipėdoje, bet ir išskirtinės architektūros. Jo atstatymas - itin reikšmingas, tačiau kol kas tai tėra geri norai. Kas imsis tokio sudėtingo projekto ir už kokius pinigus? Valstybė vargu ar finansuos, o privačiam kapitalui reikėtų labai gerai apskaičiuoti, ar verta investuoti“, - LŽ sakė vienas žymiausių Klaipėdos architektų Edmundas Andrijauskas.
Biržos pastatas stovėjo dešiniajame Dangės krante, prie Biržos tilto vakarinės pusės. Dabar čia įrengtas nedidelis skveras. Tiek istorikai, tiek architektai pažymi, kad Klaipėda nebeturi nieko, kas galėtų istoriškai reprezentuoti miesto prekybinę funkciją. Atstatytas Biržos pastatas esą kaip tik ir būtų vienas ryškiausių to simbolių.
„Galiu pasakyti, kad Atgimimo aikštės detaliajame plane Biržos pastatas nepažymėtas, tad jo atstatymo galimybė kol kas taip pat nenumatyta. Tačiau ateityje, žinoma, ši idėja gali virsti kūnu. Pačioje aikštėje pastatai būtų statomi tik buvusiųjų vietoje. Ar jie bus modernūs, ar išlaikys prieškarinę stilistiką - neaišku. Tai ateities diskusijų klausimas“, - LŽ pasakojo uostamiesčio vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Jo teigimu, aikštėje tikrai planuojama pažymėti buvusį gatvių tinklą, o gal ir stovėjusių pastatų kontūrus. „Nemanau, kad bus tiesiama nauja Biržos gatvė, galimas dalykas, ji bus tik simboliškai pažymėta grindinyje. O Biržos namo vietoje galbūt po archeologinių kasinėjimų bus palikta kokia nors atodanga, pažymėta ir pati pastato vieta. Aikštėje ketinama iškirsti ir medžių, tačiau dalis jų tikrai liks. Vis dėlto ji nė iš tolo nebeprimins tos tuščios erdvės, kokia yra dabar. Aikštė taps uždaresnė, nes joje iškils pastatų“, - aiškino A. Mureika.
Rašyti komentarą