Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių posėdyje švyturius kolekcionuojantis verslininkas, palangiškis Aidas Jurkštas, svajojantis įkurti švyturių muziejų Lietuvoje, papasakojo apie tai, kodėl rugpjūtį švenčiama Pasaulinė švyturių diena bei paragino ją švęsti ir klaipėdiečius. Beje, tik nedaugelis Lietuvos žmonių žino, kad pasaulyje yra švenčiama tokia šventė.
Švyturių diena pradėta švęsti Amerikoje, turinčioje nesuskaičiuojamą gausybę švyturių. 1789 m. rugpjūčio 7 d. JAV kongresas priėmė įstatymą dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo. Praėjus 200 metų JAV prezidento Ronaldo Reigano nurodymu 1989 m. rugpjūčio 8 d. tapo nacionaline Švyturių diena. Vėliau Škotijos radijo entuziastai sukūrė švyturių ir laivų-švyturių šventę, kuri paprastai švenčiama trečiąjį rugpjūčio savaitgalį. Taigi šiemet Pasaulinė švyturių diena bus švenčiama rugpjūčio 18-19 d.
1998 m. tokioje šventėje dalyvavo 40 valstybių ir 158 švyturiai, pernai - 55 valstybės ir 470 švyturių.
Švyturių šventės tikslas - skatinti pasaulio visuomenės domėjimąsi švyturiais ir laivais-švyturiais, atkreipti dėmesį į jų būklę. Tą dieną paprastai šalyje atidaromi visi švyturiai, netgi tie, kurie jau yra neveikiantys, juos galima lankyti, pagerbiami švyturių prižiūrėtojai. Paprastai prie švyturių renkasi ir radijo mėgėjai, atvykę žmonės įsirengia stovyklavietes. Turtingesnėse šalyse švyturiai papuošiami šviečiančiomis girliandomis, vyksta koncertai.
Lietuva, būdama jūrinė valstybė, dar neturi tokios tradicijos, jos švyturių teritorija paprastai būna uždara, ji neturi nė vieno laivo-švyturio, tačiau veikiančių ir prižiūrimų švyturių joje yra.
A. Jurkštas jau tokią šventę organizavo užpernai Palangoje. Buvo pakviestas Klaipėdos švyturio vyr. technikas Vaclovas Algirdas Piera su žmona. Šiemet šis žmogus, entuziastingai propaguojantis švyturius, siūlo per Pasaulinę švyturių dieną atidaryti visuomenei Klaipėdos švyturį, kurį priežiūri Lietuvos saugios laivybos administracija. Kadangi jos direktorius Evaldas Zacharevičius yra ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys, manoma, kad su juo dėl švyturio atidarymo bus lengva susitarti.
Tačiau šventei suorganizuoti vis dėlto reikia pinigų. A. Jurkštas prisipažino, kad jam Pasaulinės švyturių dienos paminėjimas Palangoje kainavo apie 7 tūkst. Lt. Jo manymu, Klaipėdoje organizuojant tokią šventę surengiant prie švyturio kad ir nedidelį koncertą, reikėtų apie 13 tūkst. Lt.
Koordinacinėje taryboje kalbėta apie tai, ar Klaipėdos miesto savivaldybė negalėtų tokios šventės įtraukti į savo renginių sąrašą ir skirti lėšų. Galbūt jūrinę šventę galėtų paremti krovos ar laivybos bei kitos su juriniu verslu susijusios kompanijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šitos prievolės prisiimti nenori.
Kai kurių Tarybos narių manymu, tai turėtų būti ne tik Klaipėdos, bet ir viso regiono šventė, galėtų dalyvauti ne tik Klaipėdos, Nidos švyturiai, bet ir Uostadvario, Ventės.
A. Jurkšto manymu, reikėtų apsiriboti tik Klaipėdos švyturiu ir surengti tikrai kokybišką renginį, o vėliau būtų galima plėstis.
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba iš esmės pritarė Pasaulinės švyturių dienos organizavimui Klaipėdoje ir pažadėjo kitą savaitę parašyti rekomendacinį raštą, kad šventės iniciatorius A. Jurkštas drąsiau galėtų bandyti ieškoti rėmėjų jos organizavimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą