Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 88 % Klaipėdos apskrities gyventojų norėtų suremontuoto būsto ir vos 5 % miestiečių negalvoja apie būsto remontą ar nežino, ką norėtų atnaujinti. Labiausiai dėmesys kreipiamas į sienų apšiltinimą. Net ketvirtadalis klaipėdiečių nurodo sienų apšiltinimą kaip būtinybę ir pirmenybę remontuojant būstą.
„Tyrimo dalyviai tarp remontuotinų paminėjo ir tas vietas, kurios paprastai sukelia daugumą finansinius nuostolius lemiančių nelaimių. Mūsų duomenimis, per pastarąjį pusmetį 56 proc. žalą sukėlusių įvykių namuose nutiko dėl vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos gedimų. Šias erdves Klaipėdos apskrities gyventojai priskyrė labiausiai tvarkytinų vietų namuose penketukui“, – kalbėjo J. Gumuliauskienė.
Nors suremontuotas būstas gerina gyvenimo kokybę, klaipėdiečiai neskuba tvarkyti savo gyvenamosios vietos. 31 % Gyventojų namų atnaujinti neketina, kiti planuoja per ateinančius keleta metų tik iš dalies pagerinti gyvenimo kokybę. Daugiausia ketinama atnaujinti baldus, santechniką ar namų aplinką. J. Gumuliauskienė teigia, jog suremontavus butą ar namą galima išvengti rizikų, kurios lemia finansinius nuostolius.
Pusė tyrimo dalyvių Klaipėdos apskrityje pripažino, kad norimam jų būsto atnaujinimui reikėtų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų, tačiau skirti bent 10 tūkst. litų savų lėšų išgalėtų vos 2,8 proc. apklaustųjų. Dauguma – 39,1 proc. – gyventojų pasisakė, kad remontui surinktų iki 1 tūkst. litų, dar 23,7 proc. galėtų skirti iki 3 tūkst. litų.
Ekspertė pataria, kad reikėtų planuoti savo pajamas ir atidėti pinigų būsto remontui.
Taip pat patariama nukreipti lėšas į erdves, kurios labiausiai augina sąskaitas už komunalines paslaugas, arba skirti pinigų toms namų vietoms, kurios kelia didžiausią riziką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą