"Nors Klaipėdos prieškariniai rotariečiai per vienuolika mėnesių nieko ypatinga nuveikti nespėjo, tačiau negaliu atsistebėti, kaip ROTARY judėjimas buvo apskritai ištrintas iš istorijos ir žmonių atminties", - dar prieš atidengiant lentą sakė vienas šiandieninis Klaipėdos rotarietis.
Šis klubas nespėjo nei plačiau pasireikšti, nei palikti ženklesnių pėdsakų todėl, kad 1939 m. kovą Klaipėdą aneksavo Vokietija. Vieni pirmųjų nacių žingsnių buvo panaikinti bet kokias iki tol čia veikusias visuomenines ir politines organizacijas, tarp jų - ir ROTARY. Pokariu Lietuvoje niekas ROTARY klubų narių irgi nebeprisimindavo.
Prieškarinėje Lietuvoje buvo spėję įsikurti vos trys ROTARY klubai - Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė ir į mūsų šalį plūstelėjo užsieniečiai, ROTARY mėlynas ženklelis su dantračiu kai kurių svečių atlapuose buvo mįslė. Klaipėdoje ją įminti bandė anuometinis Klaipėdos meras Povilas Vasiliauskas ir jo padėjėjas Artašesas Gazarianas. Tad, galima teigti, kad nuo jų smalsumo ir žingeidumo Lietuvoje ir buvo atkurtas ROTARY judėjimas. Tik pagal ROTARY judėjimo taisykles pirmiausia turi įsikurti klubas šalies sostinėje, o jau vėliau - kituose miestuose.
O vakar sukako 75 metai, kai Klaipėdoje pradėjo veikti pirmasis ROTARY klubas. Šiuo metu mūsų mieste yra susibūrę penki ROTARY, ROTARACT (jaunųjų rotariečių) ir INTERROTARACT (jaunimas iki 18 metų) klubai. Klaipėdos krašto rotariečiai ir nusprendė įamžinti pirmojo klubo susirinkimų vietą - "Viktorijos" viešbutį.
Lentos atidarymo ceremonijai pirmadienį vadovavęs ROTARY klubo "Klaipėda" prezidentas Saulius Jokužys pristatė lentos projekto autorių rotarietį Vytenį Mazurkevičių, kuris priminė ROTARY judėjimo ištakas. Klaipėdiečius rotariečius pasveikino ROTARY apygardos valdytojas Juozas Šarkus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir lentos kūrimo iniciatyvinės grupės narys Rimantas Taraškevičius. Lentą pašventino broliai pranciškonai Evaldas ir Benediktas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą