Archeologiniai tyrimai, vadovaujami archeologės Ievos Masiulienės, pernai rudenį buvo atliekami Bandužių, Žardės senovės gyvenvietėje - toje vietoje, kur įsikūrusi A. Griciaus autotransporto įmonė.
"Iki tol pavykdavo rasti šulinių - tiesiog iškastų duobių, tačiau tokį rentinių konstrukcijos medinį šulinį aptikome pirmą kartą. Mums iš tiesų labai pasisekė", - džiaugėsi I. Masiulienė.
Pasak jos, šis radinys paneigia nuomones, kad rentinio konstrukcijos Lietuvoje atsirado tik pirmo tūkstantmečio antroje pusėje. Pasirodo, tai įvyko kur kas anksčiau.
Archeologiniai tyrimai taip pat leidžia patikslinti spėjimus, esą geležies rūda Lietuvoje buvo pradėta lydyti tik pirmais amžiais po Kristaus, tačiau, pasak I. Masiulienės, šio amato senovės žmonės išmoko kur kas anksčiau ir nedaug atsiliko nuo kitų tautų.
"Šis šulinys parodo, kad geležies rūdos pramonė III-IV amžiuje buvo jau gerai išvystyta. Mat rūdai nuo priemaišų išplauti buvo reikalingas itin švarus vanduo, kokį ir buvo galima pasisemti iš medinio šulinio. Archeologiniai tyrimai leidžia daryti išvadas, kad šis šulinys buvo skirtas tik gamybai, nes jokių namų konstrukcijų, leidžiančių teigti, kad toje vietoje buvo sodyba, šalia neradome. Be to, šalia šulinio aptikome 14 metrų ilgio, 6 metrų pločio luomelę, kurioje tą rūdą ir plaudavo", - pasakojo archeologė.
Mokslininkų žiniomis, netoli Žardės piliakalnio ne vieną šimtą metų gyventa senųjų kuršių. Pasak I. Masiulienės, įdomu tai, kad jie turėjo įsirengę šiuolaikiniais terminais kalbant tarsi pramoninį rajoną, kur greičiausiai ateidavo tik dirbti.
UŽSIKONSERVAVO. Kai archeologės Ievos Masiulienės vadovaujama komanda pernai rudenį atkasė 1,7 tūkst. metų po žeme išgulėjusį šulinį, nustebino tai, jog rentinių mediena puikiai išsilaikiusi - net išlikusi beržo tošis.
"Šie tyrimai dar kartą patvirtino, kad teritorija, esanti arčiau Jūrininkų prospekto, maždaug nuo I iki XIV amžiaus buvo skirta tik gamybinei-ūkinei veiklai vystyti, mat čia buvo tam reikalingi žemės naudmenys - tekėjo Smeltalės ir Kretainio upės. Tad prie jų žiočių ir buvo gamybinė teritorija", - pasakojo I. Masiulienė.
Tyrimai tęsiasi
Archeologė pasakojo, kad senieji kuršiai iš rūdingų žemės sluoksnių iškasdavo pupos dydžio pelkių rūdos gabaliukus, kuriuos ir plaudavo šulinio vandeniu.
"Po to juos apdegindavo atvirose laužavietėse - tokių archeologinių tyrimų metu esame radę ne vieną. Tokią apdegtą, prisodrintą rūdą trupindavo akmeniniais trintuvais. Tuomet vykdavo lydymo procesas - maždaug 70 cm aukščio, 30 cm pločio molinėje rudnelėje, specialioje šachtoje, sluoksniuodavo tą sutrupintą rūdą ir medžio anglį. Rudnelėje geležies rūdos lydymo metu pavykdavo pasiekti tūkstančio ir daugiau laipsnių temperatūrą. Taip jie gaudavo metalą, iš kurio po to gamino įrankius, ginklus - visa tai, ko prireikdavo. Be jokios abejonės, toks profesionalus metalo išgavimo būdas davė žmonijos vystymuisi didžiulį impulsą", - tūkstantmečius menantį dabartinės Klaipėdos teritorijoje gyvenusių žmonių būdą priminė I. Masiulienė.
Bandužių-Žardės archeologinio komplekso senovės gyvenvietėje tyrimai dar tęsiasi. Nuo 2007 metų buvo pradėti žvalgomieji tyrimai arčiau Mogiliovo gatvės, ten taip pat pavyko rasti rudnelę, tad manoma, kad toje vietoje galėjo būti pakankamai didelė metalo lydykla, datuojama II-IV amžiumi prieš Kristų.
"Tyrimus planuojame atnaujinti jau kitą savaitę", - žadėjo I. Masiulienė, vildamasi, kad ir šį sykį pavyks atrasti ką nors tokio, kas padėtų dar geriau atskleisti senovės kuršių gyvenimo ypatumus.
Sugrįš į Klaipėdą
Unikalusis šulinys šiuo metu restauruojamas LDK Valdovų rūmuose. Jis vis dar mirkomas specialiuose skysčiuose, o po to bus išteptas medžiagomis, kurios ištrauks iš medžio drėgmę, ir jis bus užkonservuotas.
"Lietuvos geologijos ir geografijos institutas patvirtino, kad šulinys datuojamas III-IV amžiumi po Kristaus - taigi, vadinamuoju romėnišku laikotarpiu. Jis suręstas iš pusiau tašytų beržo medienos rąstelių, o viršutinė dalis, pirminiais duomenimis, - iš ąžuolo. Ypač stebina tai, kad mediena puikiai išsilaikiusi. Ant apatinių rąstelių net išlikusi beržo tošis. Šulinys iškastas molyne, tad, matyt, negavo deguonies ir puikiai užsikonservavo", - pasakojo I. Masiulienė.
Panašių šulinių yra rasta Šiaulių rajone, Lieporių gyvenvietėje. Atlikti tenykščio radinio radiokarboniniai tyrimai leido nustatyti, kad šuliniai suręsti tarp 300 ir 500-ųjų mūsų eros metų.
Žadama, kad uostamiestyje rastas seniausias Lietuvoje medinių rentinių šulinys dar bus konservuojamas maždaug porą metų ir po to grįš į Klaipėdą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kur ir bus eksponuojamas.
Kasinėja piliavietę
Jau trečią savaitę archeologiniai tyrimai vyksta Klaipėdos piliavietės teritorijoje, visai netoli Pilies muziejaus. Pasak archeologo Edvino Ubio, jau pavyko aptikti buvusios pilies kontūrų, mūrytų iš lauko riedulių ir plytų.
"Pagrindinis šių kasinėjimų tikslas - atsekti, kur buvo senosios pilies kontūrai. Reikia pripažinti, kad dėl industrinės veiklos daug kas yra nukentėję, tačiau šį tą randame. Taip pat pavyko aptikti ir smulkesnių radinių - XVIII amžiaus kulką bei XVII-XIX amžiaus koklių ir keramikos", - pasakojo E. Ubis.
Pasak jo, tyrimai eina į pabaigą - planuojama, kad archeologiniai kasinėjimai dar tęsis savaitę.
SENOVINĖ LYDYKLA. Rudnelės liekanos - joje prieš daugiau nei pusantro tūkstančio metų buvo lydoma geležis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą