Klaipėdos "vaiduokliams" - meno dvasia

Dažnas klaipėdietis pasakytų, kad mieste trūksta veiklos, nėra kur nueiti, ką pamatyti. Ne vieno galvoje įsitvirtinęs įvaizdis, kad Klaipėda - tai tik pramoninis miestas, užgriozdintas pilkais, sovietmetį menančiais pastatais ir gyvuojantis tik dėl jame esančio uosto. Reikia pripažinti, kad nemaža dalis kažkada veikusių gamybinių plotų dabar tik stūkso savo vaiduokliškais vaizdais darkydami miesto veidą ir keldami nusivylimą. Vis dėlto vilčių šioms erdvėms įpūsti gyvybės yra, sako verslininkai. O kai kuriuose anksčiau tuščiuose objektuose gyvenimas jau ima virti.

"Klaipėdoje ne erdvių menui trūksta, o menininkų erdvėms", - sako "urbanofilai" - judėjimo, kuriam priklauso miesto gyvenimu bei kultūra besidomintys ir savo idėjomis, mintimis ir patirtimi besidalinantys žmonės.

Koncertuoja net užsieniečiai

Viena tokių meno erdvių - "Fanierkė" - jau įsikūrė buvusio Klaipėdos valstybinio medžio apdirbimo kombinato patalpose Liepų gatvės gale. "Fanierkės" meno dirbtuvių šeimininkas Linas Kutavičius sako, kad viskas prasidėjo, kai prireikė erdvių kūrybai (Linas užsiima šviestuvų dizainu).

"Akis užkliuvo būtent už šio nenaudojamo kombinato patalpų, nes tai didelės erdvės, atokiau nuo centro. Be to, nereikia mokėti didelės nuomos už patalpas, kitaip nei centre", - sako menininkas.

Anot L. Kutavičiaus, įsikūrimas nebuvo sudėtingas. "Su savininkais susitarti pavyko per dešimt minučių", - sakė menininkas. Vėliau vienas po kito jungėsi draugai, kurie užsiima kokia nors menine veikla. L. Kutavičiaus teigimu, tereikėjo tik apsitvarkyti, kad būtų jaukiau.

Vėliau "Fanierkėje" prasidėjo renginių, koncertų organizavimas. Menininkas džiaugiasi, kad pavyksta surengti netgi užsienio atlikėjų koncertus.

"Praeiviams atrodo, kad čia yra landynė, nes iš išorės tai vis dar tas pats pilkas ir niūrus gamyklos pastatas, tačiau čia mes kuriame meną. Šiuo metu gaminame skulptūras, kuriomis puošime Klaipėdos miestą", - sakė L. Kutavičius.

Jo vizijose yra galimybė šias tuščias erdves pritaikyti apgyvendinimui, o kol kas čia nėra net vandens.

Ir kūrybai, ir gyvenimui

Dar viena meno erdvė, gimusi tuščiose patalpose - Šilutės plente, viduryje buvusios prekybos bazės esantis "Neloftas", skirtas tiems kūrėjams, kuriems reikia pigios nuomos, interneto ryšio ir šilumos.

"Čia verda socialinis gyvenimas, nuolat pilna žmonių, yra su kuo linksmintis, padiskutuoti ir kitaip leisti laiką", - pasakojo "neloftietis" Algirdas Seselskis.

Anot "Nelofto" narių, įsikurti čia nebuvo sudėtinga. Susitarus su savininku tereikėjo nusidažyti sienas bei susitvarkyti langus ir radiatorius. "Neloftiečiai", skirtingai nei "Fanierkės" nariai, savo kūrybinėse erdvėse ir gyvena.

"Anksčiau mes organizavome renginius, kur ateidavo labai daug žmonių. Kartais 50, kartais 100, o yra buvę ir per šimtą. Renginiai būdavo tiesiog sau, laisva tema, pabūti ir pasilinksminti dėl savęs. Bet vėliau pradėjome mažinti tokių renginių rėmus, organizuojame juos savo kompanijai", - sako A. Seselskis.

Skausminga finansiškai

O štai kita buvusi gamybinė erdvė uostamiestyje jau žinoma ne tik klaipėdiečiams, bet ir daugeliui kitų miestų gyventojų - "Švyturio menų dokas", sovietmečiu - laivų remonto įmonės Nr. 7, vėliau - AB "Laivitė" patalpos.

Šio pastato prikėlimą naujam gyvenimui vienas iš naujųjų teritorijos savininkų bendrovės "Memelio miestas" direktorius Darius Anužis vadina labiausiai pasisekusia idėja, nors pabrėžia, kad pradžia nebuvo lengva, nes teko susidurti su biurokratijos vingrybėmis.

"Kaip pastatas menų dokas yra menkavertis. Tam, kad būtų geros sąlygos, reikėtų jį nugriauti ir pastatyti iš naujo, įrengti. Nes dabar jis yra pasmerktas būti tuščias nuo pirmųjų šalnų iki birželio vidurio, kuomet atšyla oras ir vėl galima imtis veiklos doko patalpose. Išlaikyti šią erdvę yra gana skausminga finansiškai, juolab kai kitos, tradicinės Klaipėdos meno erdvės yra dotuojamos, todėl gali pasiūlyti daug mažesnę kainą renginių organizatoriams", - teigia verslininkas.

Anot jo, gelbsti tik tai, kad "Švyturio menų dokas" yra labiau orientuotas į kitokią publiką, kitokius renginius nei, pavyzdžiui, Klaipėdos koncertų salė, kuri doke koncertuojančių atlikėjų, D. Anužio teigimu, paprasčiausiai neįsileistų.

Be to, buvusiais "Laivitės" pastatais naudojasi ir daugiau menininkų.

"Nusipirkus patalpas, ilgai svarstėme ką su jomis daryti. Buvo keturi aukštai darbininkų rūbinių - didelės erdvės, žemos lubos, su dviem kolonom per vidurį. Praktiškai negalima kam nors konkrečiai jų pritaikyti. Kilo mintis už simbolinę kainą pasiūlyti šias erdves šokių studijai. Galiausiai čia įsikūrė Stepo Januškos studija, jie ten įrašinėja muziką, repetuoja", - pasakojo D. Anužis.

Turi bendradarbiauti

Pasak verslininko, toks nenaudojamų pastatų pritaikymas meno erdvėms duoda tik teigiamą naudą miesto veidui: "Doką galėjome išnuomoti ir uždirbti pinigus, bet labiau norėjosi meno pagalba prijaukinti tokias šaltas miesto vietas. Reikia plėsti miestelėno akiratį, rodyti, kad yra šis tas daugiau už naktinius klubus, "Akropolį" ar šiaurinį molą.

Visgi jis sako, kad tas, kuris kuria tokias erdves, turi būti labiau verslininkas nei menininkas.

"Jei bus atvirkščiai, tai tokia idėja pasmerkta žlugti - po mėnesio, gal po kelių, ar metų, nes galų gale minuso ženklas sąskaitoje tave vis tiek pasivys", - tikina D. Anužis. Verslininkas konstatuoja, kad vien iš geros idėjos menas neišgyvens. Menininkai turėtų ieškoti paramos.

"Svarbiausia yra bendradarbiauti, kurti projektus. Tiek menininkas, tiek verslininkas turi kalbėti ta pačia kalba ir klausytis. Labai svarbu palaikymas ir parama, nes bet kokią idėją nužudyti yra labai lengva, o ją išplėtoti gali ne kiekvienas. Klaipėda pilna įvairiausių namų vaiduoklių, plačių ir tuščių erdvių, tad galimybių plėsti ir vystyti kultūrą, meno idėjas yra. Reikia tik norėti ir ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti. Menininkai ir verslininkai turėtų bendradarbiauti, kad būtų lengviau", - sakė D. Anužis.

Valdžia tik kontroliuoja

"Neloftiečiai" irgi atkreipia dėmesį, kad norint plėtoti Klaipėdos kultūrinį gyvenimą labai reikia valdžios paramos. Anot A. Seselskio, šiuo metu didelė dalis žmonių, kūrybingų ir aktyvių, emigruoja, nes paprasčiausiai neturi galimybių realizuoti savo idėjas ir planus.

"Reikia daug kantrybės norint įkurti meno erdves. Nuolat reikia atlaikyti įvairių institucijų antpuolį. Pavyzdžiui, aš buvau pasidaręs lovą virš durų, tačiau atvažiavo ugniagesiai patikrinti, kas čia dedasi. Taip ir susikerta gražios idėjos su valdžios kontrole. Jie visuomet gali menininkus iššvilpti lauk", - sakė vienas iš "neloftiečių".

"Plėtoti meno dirbtuves yra gana sunku, nes vos tik pradedi platesniu mastu kažką daryt, tave iškart pastebi įvairios kontroliuojančios institucijos. Pasitaikius progai jos stengsis skirti tau baudą, kad tos erdvės, kur dirbi, neatitinka kokių nors reikalavimų. Taip tiesiog papildomas valstybės biudžetas", - panašia patirtimi dalinosi ir D. Anužis.