"Bendrovės "Klaipėdos vanduo" valdyba konstatavo, kad investicijos į vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo infrastruktūrą priemiesčiuose šios paslaugos nebrangina, atvirkščiai - atsiranda galimybė prijungti daugiau vartotojų. Taigi įmonei šis projektas atsiperka", - pristatydamas valstybės projektą "Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra Klaipėdos mieste ir rajone" sakė uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.
"Taip, plečiant infrastruktūrą didėja sąnaudos, bet pajamos auga labiau", - antrino jam ir bendrovės "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas.
Iki rugsėjo mėnesio bendrovė "Klaipėdos vanduo" turi pateikti paraišką ES finansavimui gauti. Pasak A. Šulco, šį projektą buvo nuspręsta rengti todėl, kad atliekas tvarkančios bendrovės nespėjo įsisavinti visų ES lėšų iš 2007-2013 sanglaudos skatinimo veiksmų programos, tad Aplinkos ministerija nusprendė dalį šių lėšų permesti kitiems rezerviniams projektams, pavyzdžiui vandentiekių infrastruktūrai gerinti.
Bendrovė "Klaipėdos vanduo" yra numačiusi panaudoti 20,5 mln litų. Didžiąją dalį lėšų tikimasi gauti iš ES fondų, o pačiai bendrovei tektų prisidėti 5-10 proc. šios sumos.
Klaipėdos mieste numatyta vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statyba sodų bendrijose "Dobilas", "Inkaras", "Ramunė" bei "Renetas". Taip pat numatyta nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus teritorijoje nuo Liepų g. pabaigos link Šaulių kaimo.
"Dar daugiau darbų numatyta Klaipėdos rajone. Esame numatę tiesti magistralinius tinklus iš Klaipėdos į Priekulę. Įgyvendinus šį sumanymą nebereikėtų Priekulėje statyti naujos vandenvietės, taigi sumažėtų kaštai ir eksploatacinės lėšos. Taip pat pakeliui prijungtume Mickų, Kuodžių, Dituvos gyvenvietes, Dituvos sodai į šį projektą neįtraukti. Dar būtų prijungtos ir kelios gyvenvietės esančios už Priekulės. Taip pat numatyta atvesti nuotekų tinklus iš Agluonėnų į Priekulę. Projekte numatyta ir vandens tinklų bei nuotekų plėtra Agluonėnų bei Dauparų gyvenvietėse bei šalia jų esančiuose kaimuose", - planus vardijo L. Makūnas.
Jei projektas gautų ES finansavimą, jį reikėtų užbaigti 2015 metais. Tačiau L. Makūnas nelabai tiki, kad taip lengvai pavyks gauti ES lėšas iš 2007-2013 metų sanglaudos fondų.
"Kiek žinau, atliekų tvarkymo bendrovės suskubo tuo pinigus įsisavinti pačios. Tačiau jei mes jų ir negausime, atsistosime į pirmą eilę 2014-2020 metų programos sąraše", - vylėsi L. Makūnas.
Iš viso projekto metu Klaipėdoje planuojama nutiesti 4,13 km vandentiekio tinklų bei 4,03 km nuotekų tinklų, numatyta prie nuotekų tinklų prijungti 246 miesto gyventojus.
Klaipėdos rajone planuojama nutiesti apie 17 km nuotekų tinklų ir apie 25 km naujų vandentiekio tinklų. Įgyvendinus projektą apie 1,5 tūkst. rajono gyventojų galės naudotis centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą