Klaipėdos viesulas nustebino hidrometeorologus

Klaipėdos viesulas nustebino hidrometeorologus

Trečiadienio pavakarę netoli Klaipėdos, ties Dirvupių kaimu, danguje buvo galima išvysti susiformavusį viesulą.

"Atrodė tikrai įspūdingai, bet, kol išsitraukiau fotoaparatą, jis sumažėjo", - pasakojo unikalius kadrus apie 19 val. įamžinęs "Balticum" TV žurnalistas Gintaras Vaičekauskas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus specialistė teigė, kad oficialiai viesulas nebuvo užfiksuotas.

Šios tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė, pažiūrėjusi į nuotraukas, nustebo, nes, pasak jos, tuo metu viesului formuotis palankių sąlygų nebuvo.

"Nuotraukoje užfiksuotas viesulas, nepasiekęs žemės paviršiaus. Tokie dariniai dar vadinami piltuvais. Sustiprėti ir nutįsti iki žemės paviršiaus šiam piltuvui neužteko energijos. Pajūryje besiilsintieji nuo debesies nutįsusį piltuvą ar vamzdį (straublį) virš jūros gali pamatyti dažnokai. Kartais vienu metu matomi net keli vienas paskui kitą keliaujantys viesulai. Rečiau jie stebimi virš sausumos", - pasakojo V. Ralienė.

Viesulas - sūkurys, kuriame oras sukasi keliasdešimties metrų per sekundę ir didesniu (net 130 m/s) greičiu. Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50-200 m, o sausumoje kartais net iki 1-2 km.

Stipriausias viesulas Lietuvoje stebėtas Širvintose 1981 metais gegužės 29 dieną pasiekė F2 klasę (pagal Fudžita skalę), tai atitinka 60-70 m/s vėjo greičiui sūkurio viduje. Kuo didesnis atmosferos slėgio skirtumas sūkurio viduje ir jo periferijoje, tuo galingesnis viesulas.

Dar vienas F2 klasės viesulas siautė pernai Šiaulių pakraštyje. Iš viso nuo 1951 metų Lietuvoje užfiksuoti 29 viesulai, padarę didesnę ar mažesnę žalą.

"Būna metų, kai viesulų visai nebūna, o kai kada pasitaiko ir po 2-3 per metus. Nedideli viesulai žymiai dažnesni, tačiau ne visi jie užregistruojami meteorologų, kadangi Lietuvos meteorologijos stočių tinklas nėra tankus, o šis reiškinys yra lokalus", - pasakojo sinoptikė.

Dažniausiai viesulai pastebimi gegužės-rugpjūčio mėnesiais, popietinėmis valandomis, kuomet yra didžiausias žemės paviršiaus įšilimas ir geriausios sąlygos konvekcijai vystytis. Virš vandens viesulai dažnesni nakties valandomis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder