Grįžta atiduoti skolą
Brolis (br.) Astijus atviravo, kad paskyrimas į Kretingą jam buvo netikėtas. „Galvojau tęsti tarnystę Klaipėdoje“, – sakė jis, akcentavęs, kad, skirdami Kretingos parapijos ganytoju, broliai parodė didelį pasitikėjimą juo, kurį jis priima su didžiule atsakomybe. „Jaučiu viduje skolą Kretingai, kuri mane užaugino kaip kunigą ir kaip brolį pranciškoną.
Prašau Viešpaties jėgų, kad galėčiau tarnauti ir kurti meilės, pagarbos, įsiklausymo santykius“, – kalbėjo br. Astijus, tarnauti į Kretingą grįžtantis po 20-ies metų. Prisiminęs filmą apie karą, iš kurio karys pas savo paliktą pirmąją meilę grįžta su jai dar labiau įsiplieskusiais jausmais, sakė: „Kretinga yra mano pirmoji meilė. Kretinga nepakenčia pasipūtėlių, nori tikrų mažesniųjų brolių pranciškonų, ne kažkokių ponų, žvelgiančių tarsi iš aukščiau.“
Vienybės nėra tarp vienodų
Kretingos bendruomenė, br. Astijaus įsitikinimu, nėra vienalytė. „Skirtingas supratimas, kur link Kretinga turi judėti, skirtingos politinės pažiūros ir tų pačių katalikų.
Tas skirtingumas praturtina bendruomenę, yra didžiausias jos turtas“, – tvirtino jis, teigdamas, jog dvasininko pašaukimas yra visus tuos žmonių skirtumus sujungti į vieną gražią mozaiką, kuri džiugintų pačius kretingiškius bei visus kitus, taptų dalelyte paveikslo darnios Lietuvos.
Anot br. Astijaus, vienybės tarp vienodų nėra, nes toks vienodumas yra pasmerktas. Kaip tokio vienodumo pavyzdį jis pateikė ankstesnę komunistinę Kiniją, kurioje gyveno milijardas vienodais būti priverstų žmonių.
„Tikroji vienybė yra įmanoma tik tarp skirtingų, kokiais mus Dievas sukūrė, žmonių. Ir mūsų Tautinės giesmės žodžiai – „vienybė težydi“, manau turi šią prasmę“, – kalbėjo jis.
Bažnyčia nėra atskirta nuo valstybės
Broliai pranciškonai numatė, kad brolis Astijus klebono pareigas iš šešerius metus jas ėjusio br. Antano Blužo perimti turėtų kovo 10 d.
Kovo 3 d. ketveriems metams rinksime ir naują Kretingos rajono savivaldybės valdžią – 25 narių Savivaldybės tarybą, merą. Su br. Astijumi kalbėjomės ir apie bažnyčios santykį su valstybės, taip pat Savivaldybės valdžia.
„Interpretacija, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, yra neteisinga“, – tvirtino kunigas, priminęs, jog istoriškai Bažnyčia iškėlė reikalavimą, kad į jos reikalus nesikištų valstybė – imperatoriai, karaliai ir pan. Popiežius, vyskupai laimina naujai išrinktus valdovus krikščioniškuose kraštuose, o ne atvirkščiai.
„Nesusipratimas yra teigti, kad Bažnyčia nesikiša į valstybės reikalus, kai Bažnyčios narys yra Premjeras Saulius Skvernelis, kai bažnyčiai priklauso ir kiti valstybės vadovai, politinių partijų, kaip antai ir Darbo, Tvarkos ir teisingumo, liberalų, kitų nariai. Jie visi kuria pilietinę visuomenę, kaip krikščionys, ir valstybė daugiau ar mažiau laikosi krikščioniškų vertybių“, – aiškino jis.
Prakalbus apie Savivaldos rinkimus br. Astijus tikino, jog šiandieninei visuomenei, kuri jau tris dešimtmečius gyvena Nepriklausomoje Lietuvoje, nebeužtenka lozungų, pinigų, reikia idėjų. Idėjų, kurios suteiktų galimybes augti pilietiškai, švietime, kultūroje, versle.
Be idėjų ateities nėra. „Rinkimai nėra vienos partijos ar jos lyderio, o mūsų visų pergalė arba pralaimėjimas“, – tarė jis, ragindamas žmones dalyvauti rinkimuose, anot jo – bendruomenės demokratijos šventėje.
Einantiems valdyti Kretingos rajono savivaldybę br. Astijus linkėjo matyti ir konkurentų pranašumus, juos garbingai pripažinti. Pergalės nesiekti menkinant kitų jau padarytus darbus. „Padaryta daug ir regimų darbų, kurių nepaneigsi.
Tai šios kadencijos tarnystę baigiančių Savivaldybės vadovų Juozo Mažeikos, Virginijaus Domarko, Danutės Skruibienės ir visos bendruomenės darbo rezultatas“, – kalbėjo br. Astijus. Jis pasidžiaugė ir turėtomis galimybėmis Savivaldybės politikus pažinti artimiau. „Zitos ir Virginijaus Domarkų šeimoje sutuokiau vaikus, krikštijau anūkus“, – sakė jis.
Kiti pareigų broliams paskyrimai
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos šeimai priklauso 38 vienuoliai, iš jų trys yra studentai. Sausio 21–22 dienomis Kryžių kalne posėdžiavusi naujoji provincijos vadovybė pareigas broliams pranciškonams paskyrė atsižvelgdama į esamą provincijos situaciją, bendruomenių ir parapijų poreikius, peržiūrėdama ir stiprindama pagrindines misijas.
Daugelį metų Pakutuvėnuose dirbusį br. Gediminą pakeis Kretingos parapijos klebonu šešerius metus buvęs br. Antanas Blužas. Telšių vyskupui pritarus jis turėtų tapti Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu.
Pakutuvėnuose gyventi ir tarnauti lieka Pranciškonų gimnazijos direktorius br. Alvydas Virbalis ir br. Matas Jurevičius. Br. Astijus siūlomas ir Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčios parapijos klebonu.
Parapijos Kretingoje vikarų pareigas toliau eis Pranciškonų gimnazijos kapelionas br. Tomas Žymantas ir br. Arūnas Brazauskas. Jiems padės irgi vikaru paskirtas br. Rolandas Taučius, kuris atvyksta iš Vilniaus, bei Kretingoje toliau gyvenantis brolis Carlo Bertagnin. Kretingoje lieka ir savitu miesto simboliu tapęs br. Bernardas Belickas, atsakingas už piligrimų sielovadą.
Klaipėdos Šv. Pranciškaus vienuolynui toliau vadovaus br. Benediktas Jurčys. Čia kartu dirbs broliai, Juozapas Marija Žukauskas bei iš studijų Romoje grįžęs Adomas Vyšniauskas. Klaipėdoje gyventi lieka broliai Juozapas Pudžemys ir Leopoldas Scheifele.
Brolis Paulius Vaineikis iš Klaipėdos išvyksta į Toronto lietuvių Prisikėlimo parapiją, jis paskirtas šios parapijos vikaru.
Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonu lieka br. Paulius Saulius Bytautas, čia toliau gyvens ir tarnaus br. Linas Voročinskis. Iš Kretingos į Kauną atvyksta br. Jurdanas Statkus.
Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno Vilniuje gvardijonu lieka provincijos vikaras br. Andrius Nenėnas. Čia parapijos klebonu toliau bus brolis Evaldas Darulis, vikarais – broliai Julius Sasnauskas, Arūnas Pečkaitis ir Ramūnas Mizgiris.
Į Vilnių iš Kretingos išvyksta br. Antanas Grabnickas, kuris tarnaus ir parapijos anglakalbių bendruomenei. Vilniuje vienuolyne toliau gyvens provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis, studentai Pijus Štangvaltas ir Edvinas Jurgutis.
Šiauriausioje JAV Meino valstijoje Kenebunkporte esančio ir Kryžių kalno netoli Šiaulių vienuolynų brolijos nesikeičia. Šv. Antano vienuolyno JAV gvardijonu lieka br. Aurelijus Gricius, jam padės broliai Raimundas Bukauskas, Jonas Bacevičius ir Andrew Bisson.
Kryžių kalno vienuolyne vadovaujami br. Andriaus Dobrovolsko toliau gyvens ir dirbs broliai Mykolas Letkauskas ir Severinas Holocher. Savo tarnystę tęsia Panevėžio vyskupas br. Linas Vodopjanovas.
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras renkamas 6-iems metams. Broliai šias pareigas br. Algirdui Malakauskiui patikėjo prieš trejetą metų. Definitoriai – provincijos ministro patarėjai renkami 3-jų metų laikotarpiui.
Šių metų sausio 14–18 dienomis Kretingos Apreiškimo vienuolyne įvykusi Lietuvos pranciškonų provincijos kapitula, kurioje dalyvavo 28 delegatai, definitoriais išrinko brolius Gediminą Numgaudį, Astijų Kungį, Evaldą Darulį ir Paulių Saulių Bytautą.
Be rinkimų, broliai kapituloje diskutavo apie šiuolaikinio pasaulio iššūkius, jaunimą, brolių komunikaciją su pasauliu ir tarpusavyje, klausė profesoriaus Pauliaus Subačiaus ir br. Juliaus Sasnausko paskaitų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą