Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Ingridos Vilaitienės, anksčiau apie 60 proc. turistų Palangoje sudarė užsieniečiai, o 40 proc. – lietuviai, o dabar šios dalys beveik susilygino.
DIdžiausią užsieniečių dalį šiame kurorte dabar sudaro latviai – du trečdalius visų čia poilsiaujančių užsieniečių. Maža to, svečių iš Latvijos atvažiuoja vis daugiau. Pavyzd\iui, 2014 m. jų buvo užregistruota 10,5 tūkst., 2015 m. – 12,4 tūkst., o 2016 m. – jau 14,8 tūkstančio. Jie Palangoje užsobūna vis ilgiau.
Latvijos pajūrio yra gerokai daugiau, negu Lietuvoje, bet, I. Vilaitienės nuomone, Palanga latvius traukia universalumu.
„Palanga – universalus kurortas. Čia galima poilsiausiauti ir pigiai, ir labai brangiai. Yra daug nemokamų koncertų, pramogų, bet būna ir brangių renginių. Kita vertusapsgyventi dviviečiame viešbučo numeryje su visais patogumais kainuoja 20–40 eurų, bet galima apsigyventi ir „prezidentiniuose“ apartamentamentuose, kuriuose pernakvoti kainuoja 700 eurų.
„Palangoje galima rasti visko pagal piniginės storį, o Latvijos Jūrmaloje arba Estijos Piarnu viskas kitaip, ne kiekvenas gali ten rinktis poilsį“, – mano laikinai Palangos turizmo ir informacjos direktorės pareigas einanti Egidija Smilingienė.
Vis dėlto panašu, kad latviai į Palangą važiuoja ne dėl to, kad čia ilsėtis pigiau. Pasak I. Valaitienės, juos tenkina ia sudarytos sąlygos ilsėtis. „Latviai dažnai užsisako numerius su SPA, dažnai klausinėja, kur galima papoetauti, ką pamatyti, kokias ekskursijas užsisakyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, į Palangą vis daugiau turistų atvyksta ir iš Baltarusijos bei Rusijos, tačiau šiemet jau nemažai ir estų.
Latvijos žiniasklaidoje žavimasi Palanga, užsimenama apie prastą poilsį Jūrmaloje, tačiau nepaminima, jog daug automobilių su lietuviškais numeriais galima išvysti ir Latvijos Jelgavoje, Papėje bei kituose pajūrio miestuose, miesteliuose bei mažose gyvenvietėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą