Kol žuvį kepė, mes Rusnėje šokome

Būtent tokioje šventėje ir apsilankė „Vakarų ekspreso“ komanda. “Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu…” – tvirtino Rusnės salos bendruomenė, kviesdama visus atvykti į “Šaktarpio” šventę prie senojo tilto per Atmatą. Ir atvykome, tik ką pamatėme?

Beverčiai litai

O pamatėme beveik 2 tūkstančius žmonių, šventės lankytojų, kurie labiausiai domėjosi, kur čia gauti gerai užkąsti, kad ir ne žuvies, nesvarbu. Tie, kurie atėjo su pilnomis kišenėmis didžiosios Lietuvos pinigų litų, teko nusivilti patiems ir žmonas nuvilti. Su muitine reikalų nesutvarkę, galėjo tik pasitelkti derybos įgūdžius ir vietoj senųjų Rusnės pfenigių įbrukti „beverčius“ litus.

„Šaktarpis“, kurio metu žvejai dirbti negalėjo ir „graužė sausą plutą“ – senas ir pamirštas laikas. Dabar, kai stintos šoka valsą, salos žmonėms atsirado daugiau uždarbio. O kai gerai uždirbama, ir nuotaika visų geresnė.

Paskubėję ir tris beverčius litus į vieną Rusnės pinigą iškeitę žmonės galėjo prisivalgyti iki soties. Ko? Blynų. Ir nepaprastų, o tokių, kokius kepė prieškario vokietės.

Rusnės pfenigiai, kurie pirmą kartą salos istorijoje buvo išleisti 1917-ųjų gegužės 2 dieną, antrąjį kartą - 1920-ųjų liepos 1-ąją (pasirašius karines sutartis), o dabar – trečiąjį kartą,  tik dėl „Šaktarpio“ tapo vertingiausiu ir labiausiai žmonių susidomėjimą keliančiu šventės akcentu.

Maisto gal ir trūko, bet pirkinių ne

Nors mūsų ekipažą draugiški salos gyventojai ir taip pavaišino, savo pinigus išleidome. Akys raibo nuo keramikos ,medžio dirbinių, labai gražiai atrodė paukščių inkilai.

Tiesa, kai kurie šventės dalyviai nusiminė, kai išgirdo, jog plovas gali greitai baigtis, o šašlykų teks palaukti, kol iškeps. Bet prasmingai išleisti  pinigus tikrai buvo kur.

Vieno šventės lankytojo nuomone, vyras turėtų ne tik pastatyti namą, užauginti sūnų ir pasodinti medį, bet ir įkelti inkilą. Ir ne bet kokį, o gražų, kad paukščiai turėtų gražius namus. Todėl mūsų  akys užkliuvo už labai gražių paukščių lesyklėlių, kurios tekainavo 10 litų. O kur dar kalvystės dirbiniai? Mezginiai? Ką tik pagauta žuvis?

Pagerbti ir nusipelnę

Visus susirinkusius pasveikino ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kuri nepamiršo padėkoti seniausiems ir jauniausiems salos gyventojams.  Nuo 1951 metų bibliotekininke dirbančiai Onutei Kalinauskienei buvo įteiktos atminimo dovanos.

Muzikantai publiką linksmino lietuviškomis dainomis ir trankiais mušamųjų garsais.

Nepamiršti buvo ir jaunieji sportininkai, garsinę regiono vardą įvairiose nacionalinėse varžybose. Jiems įteiktos praktiškos dovanos – kamuoliai, kitas sporto inventorius.

Svečiai taip pat galėjo įsigyti spaudinių, kurie reprezentuoja Šilutės ir Rusnės kraštą.

Nemuno deltos regioninio parko komanda, kuriai talkino ekologas iš Rambyno Drąsutis Brazauskas, kvietė susidomėjusius vykti pasigrožėti paukščiais.

„Vakarų ekspreso“ komanda nei ledu čiuožė, nei per vandenį brido, tik smagiai laiką praleido ir į Rusnę kitais metais grįš vėl. O žuvies, tikėsimės, vėl su kaupu bus.