Komisijoje daugiausia diskutuota dėl Danės upės krantinių pavadinimų. Juos komisijai teikęs Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos (JKKT) narys Gintautas Kutka pažymėjo, jog parenkant pavadinimus buvo atsižvelgta į ekspertų - istorikų Dainiaus Elerto ir Romaldo Adomavičiaus siūlymus, įvertintos bendrovės "Smiltynės perkėla" pareikštos pastabos.
"Manome, kad krantinių pavadinimai neturėtų būti smulkinami, kad gyventojai prie jų greičiau priprastų ir, pavyzdžiui, Jūros šventės renginius jau būtų galima skelbti konkrečioje krantinėje", - sakė G. Kutka. Taip pat siūlyta, miesto Tarybai patvirtinus krantinių pavadinimus, kiekvienoje įrengti informacines lenteles, kad būtų aišku, kokiais istoriniais įvykiais remiantis, būtent taip, o ne kitaip pavadintos krantinės.
Pavadinimai - ne tik istoriniai
Dešiniajame Danės krante ties žiotimis krantinė jau nuo seno vadinama Šiaurės Ragu. Nuo jo iki "Švyturio menų" doko krantinę siūloma pavadinti Keleivių, nuo doko iki Pilies tilto - Senosios Muitinės, atkarpą tarp abiejų tiltų - Karališkaja, nuo Biržos tilto iki TEO pastato - Laivadirbių, nuo TEO pastato iki Naujojo tilto - Elektrinės krantine.
Komisijos nariams "užkliuvo" Keleivių, Senosios Muitinės, Elektrinės krantinių pavadinimai.
"Pavadinimai suteikia miestui tam tikrą aurą. Kodėl neatskleidus miesto ryšių su žymiais žmonėmis? Keleivių krantinės pavadinimas nedvelkia romantika, o Senosios Muitinės krantinę gal būtų galima pavadinti legendinio vokiečių archeologo Henriko Šlymano vardu, kuris paliko savo pėdsaką ir Klaipėdos istorijoje?"- siūlė mero pavaduotojas, komisijos pirmininkas Vytautas Čepas.
Keliems komisijos nariams nepatiko ir urbanistinis Elektrinės krantinės pavadinimas. Kritikos sulaukė ir siūlomi kairiojo Danės kranto krantinių pavadinimai. Ties žiotimis krantinė žinoma Pietų Rago pavadinimu, toliau, iki perkaso į Pilies uostą - Garlaivių, nuo perkaso į Pilies uostą iki tilto - Žvejų, tarp abiejų tiltų - Buriuotojų (pavadinimas jau patvirtintas), tarp Biržos tilto ir perkaso į Jono kalnelio griovį - Bažnyčių, toliau - Pelenyno krantinė.
Komisijos nariai kritikavo Žvejų, Bažnyčių pavadinimus, svarstydami, kad Žvejų gal būtų geriau pavadinti Karlo, kaip kad siūlė istorikai, o Bažnyčių - Meridiano ar kitu pavadinimu. Beje, profesorius Albinas Drukteinis, pažymėdamas, kad visi krantinių pavadinimai kalbos atžvilgiu yra geri, siūlo du pavadinimus vartoti kitaip: ne Šiaurės Ragas, o Šiaurinis Ragas, ne Pietų ragas, o Pietinis Ragas. Nutarta siūlomus krantinių pavadinimus dar kartą persvarstyti JKKT, o vėliau teikti tvirtinti miesto Tarybai.
Trūksta jūrinių pavadinimų
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos (JKKT) nuomone, labai svarbu mieste įamžinti iškilias asmenybes, kurių gyvenimas buvo susijęs su jūrine veikla, kultūra ir tradicijomis. “Klaipėdoje yra labai mažai jūrinių pavadinimų, o ir esami išmėtyti po visą miestą. Uostamiesčio išskirtinumo neišryškina tokie gatvių pavadinimai kaip Alytaus, Pakruojo, Utenos…”,- pažymėjo tarybos oirmininkas Petras Bekėža.
Tad JKKT pasiūlė įamžinti garsių jūrininkų Teodoro Daukanto ir Adomo Daugirdo atminimą, suteikiant pavadinimus naujoms miesto gatvėms. Gatvėvardžių komisijos nariai sutiko, kad mieste mažai jūrinių pavadinimų, tačiau idėjai gatves pavadinti jūrininkų pavardėmis nepritarė.
Pasak komisijos narės Nijolės Laužikienės, Klaipėdoje nuo seno vengiama gatves vadinti pavardėmis, kurios nėra plačiai žinomos visuomenėje. Juolab, kad mieste jau yra Simono Daukanto gatvė, kuri dubliuotųsi su T. Daukanto gatve. Ji pasiūlė rinktis kitus žymių jūrininkų įamžinimo būdus ar formas: pakabinti ant pastatų atminimo lentas, pavadinti jų pavardėmis švietimo įstaigas ir kt. Su šia nuomone sutiko ir kiti Gatvėvardžių komisijos nariai, tad šiomis pavardėmis naujos gatvės nebus vadinamos.
Įamžins V. Kanclerio atminimą
Klaipėdos dramos teatro meno taryba kreipėsi į savivaldybę dėl Lietuvos teatro bei kino legendos aktoriaus Vytauto Kanclerio (1925-1997 m.) atminimo įamžinimo. Pasak teatro vadovo Gedimino Pranckūno, planuojama ant pastatao priešais teatrą, Teatro g. 3, kuriame aktorius gyveno, įrengti memorialinę atminimo lentą su bareljefu. “Tokį sumanymą turėjome po aktoriaus mirties, tačiau lentos tvirtinti neleido anuometiniai pastato savininkai. Tikimės, šį kartą pavyks susitarti”,- sakė G. Pranckūnas. Aktorius Igoris Reklaitis papasakojo, kad pagal projektą, kurį vykdo dailininkas Romas Klimavičius, numatoma įrengti tokią memorialinę lentą, kuri būtų pagarbos ženklas ne tik V. Kancleriui, bet ir kitiems Anapilin išėjusiems teatro aktoriams. Memorialinei lentai lėšų iš savivaldybės prašyti neketinama, tikimasi rėmėjų pagalbos.
Pritarta ir vieno žymiausių lietuvių poetų Henriko Radausko (1910-1970 m.) atminimo įamžinimui. Jis nuo 1936 m. dirbo diktoriumi Klaipėdos radiofone, kuris buvo įsikūręs senajame Klaipėdos pašte. Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis sakė, jog ketinama ant šio pastato su rėmėjų pagalba pakabinti originalią lentą, kurią sukurtų pamario skulptoriai. “Tik baiminamės, kad gali būti keblumų pakabinti lentą ant šio pastato – architektūrinio paminklo”,- sakė J. Šikšnelis. “Iš savivaldybės pusės padėsime šiuos klausimus suderinti, jei prireiks, ir su Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pagalba”,- pažadėjo V. Čepas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą