Kretingoje - mažiausiai bedarbių šalyje ir dar mažėja
Kretingoje - mažiausiai bedarbių šalyje ir dar mažėja

Kretinga muša mažo nedarbo rekordus – penktadienį nedarbo lygis Kretingoje ir rajone tebuvo 3,6 proc. – mažiausias Klaipėdos regione ir visoje šalyje.

Dirba darbus, kurių kiti kratosi

Iš 24 tūkst. 817 Kretingos rajono savivaldybėje dabar gyvenančių darbingo amžiaus žmonių, pagal Kretingos darbo biržos duomenis, darbo neturi 882.

Kretingos darbo biržos direktorės pavaduotojos Rimos Gužauskienės pastebėjimu, toks žemas, panašus nedarbo lygis rajone buvo 2007 metų liepos pradžioje. Birželio 1 d. nedarbo lygis rajone buvo šiek tiek aukštesnis – 4,04 proc., tačiau irgi mažesnis už šalies – 9,2 proc., ir Klaipėdos regiono – 7,5 proc. R. Gužauskienė pažymėjo, jog esant 4,04 ar 3,6 proc. nedarbui, galima teigti, jog jo rajone nėra. Kieno tai nuopelnas? Nedarbą rajone mažinančių faktorių yra ne vienas. Rajone veikia apie 906 įmonės, kuriose, „Sodros“ duomenimis, šiandieną dirba 10 tūkst. 215 žmonių.

Rajono Darbo birža sėkmingai bendradarbiauja su 480 rajono įmonių. Dauguma likusiųjų irgi nėra priešiškai nusiteikusios, tačiau smulkios, teturi po 2-3 darbuotojus. Visgi rajono įmonės darbo suteikia mažiau negu pusei rajono darbingų žmonių. Kas įdarbina dar per 14 tūkstančių? „Mes bedarbiais „maitiname“ Klaipėdą ir Palangą“, - sakė R. Gužauskienė, pažymėdama, jog iš trijų bedarbių vienas darbą gauna Klaipėdoje, vienas – Palangoje ir vienas – Kretingoje. Žinant, jog nedarbo lygis kaimyninėse savivaldybėse yra didesnis, kyla klausimas, kodėl šių savivaldybių gyventojai laisvas darbo vietas užleidžia kretingiškiams? „Kretingiškiai dirba ir tuos darbus, kurių klaipėdiečiai, palangiškiai atsisako. Štai palangiškiai nenori kambarinių ir panašaus darbo, o kretingiškiai imasi“, - sakė R. Gužauskienė.

Kurortinis vasaros sezonas pajūryje daro pastebimą įtaką nedarbui Kretingos rajone: šių metų pradžioje nedarbo lygis rajone siekė 8,2 proc., nors ateinančią žiemą Darbo biržos specialistai prognozuoja jį būsiant mažesnį – apie 7,2 - 7,3 proc.

Laisvų darbo vietų yra ir čia Darbo biržos specialistai tvirtina, jog laisvų darbo vietų yra ir Kretingos rajone, tačiau jos dažniausiai neužimtos ir dėl per menko atlygio. „Už minimalų atlygį dirbti nenori ir jauni žmonės, kuriems dar padeda tėvai“, - teigė R. Gužauskienė. Nedarbo lygiu ir jo tendencijomis rajone šį trečiadienį domėjosi Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas. Jame dalyvavusio mero pavaduotojo Vytauto Ročio pastebėjimu, lyginant uždarbį Kretingoje ir Klaipėdoje, reikėtų įvertinti kelionės į Klaipėdą išlaidas, kurios siekia iki 600 Lt vienam žmogui kiekvieną mėnesį. Komiteto narys Povilas Turauskis siūlė ir Savivaldybei pasirūpinti darbo užmokesčio kėlimu: Savivaldybei rangovams parduodant įvairių objektų statybos darbus, į viešųjų pirkimų konkursų sąlygas įtraukti nustatyto dydžio atlyginimo reikalavimą. Taip darbus laimėjęs rangovas įsipareigotų tame objekte dirbantiems darbininkams mokėti ne mažesnę negu numatyta sąlygose algą. Savivaldybės taryboje yra statybos įmonių, kurios irgi dalyvauja tuose konkursuose ir juos laimi, savininkų bei vadovų („Stakretos“, „Ringestos“), kurie tokiai sąlygai kažin ar pritartų.

Auga „biržinių“ kartos

Tai, kad darbo pasiūla rajone viršija paklausą, liudija ir skelbimų, kad reikalingi darbuotojai, gausa laikraštyje. „Šiandieną darbo neturi tie, kurie dirbti nenori, negali arba jų niekas neima“, - tikino R. Gužauskienė ir apibūdino šias tris kategorijas: nenori, nes jau turi priklausomybę socialinėms pašalpoms, negali – nebepajėgia dirbti ankstesnio ir dabar siūlomo fizinio darbo ar kito darbo dėl amžiaus, sveikatos, kitų kliūčių, o dar trečdalis bedarbių turi priklausomybę alkoholiui, kitų problemų, kuriuos, vaizdžiai sakant, laiko grėblys, o ne jie grėblį, ir darbdaviai tokių kratosi iš tolo.

Kretingos darbo birža birželio 1 d. turėjo 185 ilgalaikius (Darbo biržoje esančius ilgiau kaip metus) bedarbius. R. Gužauskienė neslėpė, jog yra tokių, anot jos, „nuolatinių klientų“, kurie Darbo biržos slenkstį, kartkartėmis vis persiregistruodami, mina ir penkerius metus, o jų pėdomis seka ir jų atžalos. „Tokie bedarbiai kaskart ateina vis labiau teisiškai pasikaustę, žino jiems naudingas įstatymų spragas ir jomis naudojasi. Darbo biržos darbuotojai yra tik įstatymų vykdytojai. Kartais būna, kad ne kaip specialistas, o kaip žmogus nebeištveri ir pasakai, jog parazituoja mūsų visų dirbančiųjų sąskaita, tuomet ir pasipila skundai dėl Darbo biržos darbuotojų grubaus elgesio, kompetencijos“, - aiškino R. Gužauskienė.

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, privačios gydymo įstaigos Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė nusiskundė, jog gydytojus atakuoja nedarbingumo pažymų prašantys Darbo biržos siųsti klientai. R. Gužauskienė pripažino, jog siūlomo darbo dėl prastos sveikatos atsisakantys bedarbiai privalo pateikti jų nedarbingumą patvirtinančią gydytojo pažymą. „Pykstamės dėl to su gydytojais, bet kitos išeities neturime. Prašome gydytojų, kad tų pažymų apie nedarbingumą lengva ranka neišduotų. Yra net kad ištisus metus duoda“, - teigė R. Gužauskienė. Ji patvirtino, jog alkoholizmas irgi yra liga, dėl kurios nedarbingumo pažymas išduoda Psichikos sveikatos centro gydytojai.

R. Gužauskienė patikino, jog Darbo biržos mokama 6 mėnesių pašalpa prie Darbo biržos dar „nepririša“, žmones nedirbti labiausiai skatina socialinės pašalpos – už būstą, jo šildymą, kitos. „Jie nori gyventi komunizme. Išmoksta stovėti Darbo biržoje. Žino viską, kiek reikia padirbti, kad gautų pašalpas“, - teigė Darbo biržos atstovė.

„Grįžta iš užsienio ir iškart – į Darbo biržą, o kitą dieną – į gydymo įstaigą, ir reikalauja visų nemokamų paslaugų, nors metų metus būna Lietuvos valstybei nemokėję nė cento mokesčių“, - kalbėjo A. Juknevičienė apie dar vieną neteisybę savo mokesčiais valstybę išlaikančių piliečių atžvilgiu. R. Gužauskienė apgailestavo, kad ir šiuo atveju Darbo birža yra tik valstybės nustatytos tvarkos vykdytoja.

Kretinga – bedarbių rojus?

Kretingoje ne tik mažiausias nedarbas. Į Kretingą traukia bedarbiai iš Lietuvos. Savivaldybės meras Juozas Mažeika prisipažino neseniai vieną tokį svečią – pabuvėlį išlydėjęs. Žmogus atėjo pas merą ir paprašė pinigų sugrįžti į Vilnių, nes esąs vilnietis, Kretingoje atsidūrė grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kurį laiką kaip pasiligojęs pagyveno pas vienuoles teresietes, pasveiko ir vienuolyną turėjo palikti. „Klausiu: kodėl atvažiavai į Kretingą?“, o jis sako: „Man Vilniuje patarė – važiuok į Kretingą, sakė – ten geriausiai gyvensi“, - pasakojo meras.

Darbą, pastogę praradusiems Kretingoje padedančių yra ir daugiau. „Rūpestėlių“ labdaros valgykla pranciškonų vienuolyne, Šv. Antano dienos centras prie to paties vienuolyno, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras.

Nedarbas šalyje, regione, rajono seniūnijose

Birželio mėnesio pradžios Darbo biržos duomenimis, didžiausias nedarbas šalyje buvo Visagine, Alytuje, Lazdijuose, Pasvalyje, N. Akmenėje, Mažeikiuose, Kupiškyje, Tauragėje – apie 13 proc. ir daugiau. Regione: Skuode – 11,75, Šilutėje – 12 proc., Kretingos rajone: Salantuose – 7,7 proc., Imbarės seniūnijoje – 5 proc. Mažiausias – apie 2 proc. – nedarbas iš rajono savivaldybės 7 seniūnijų yra Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje.

Liepos mėnesio antroje pusėje, pagal Darbo biržos prognozę, nedarbo lygis rajone pradės kilti, nes į Darbo biržą turėtų ateiti apie 100 daugiausia regiono aukštąsias mokyklas (Klaipėdos universitetą, kitų šalies universitetų padalinius Klaipėdos regione ir kolegijas) baigusių absolventų. „Kažkaip mokslus baigę Vilniuje pas mus beveik neatvyksta, gal ten kreipiasi, jeigu yra reikalas“, - pastebėjo R. Gužauskienė. Į Darbo biržą naujai iškepti specialistai skuba dėl sveikatos draudimo, kuris kaip studentams galioti nustoja.

Sidebar placeholder