Šį kainos pakilimą nulėmė pasikeitusi kuro kaina. Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys pripažįsta, kad situacija dėl kuro yra bloga.
"Šilumos kaina turėjo kilti jau vasarą. Tačiau vis dar laukėme. Turime trejų metų sutartį su kuro tiekėjais, tačiau jie senomis kainomis kuro vežti nebenori. Reikalauja naujo konkurso, jam neįvykus grasina nutraukti tiekimą. Šiemet biokuras, lyginant su praėjusiais metais, brango 17 procentų, dujos – 27. Didėjant kuro kainai, esame priversti didinti mokestį gyventojams", - blogą žinią pranešė J. Barzdys.
Pasak jo, per pirmąjį pusmetį dėl technologinio kuro kainos kilimo tiekdama šilumą bendrovė patyrė 11,5 tūkst. litų nuostolį.
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika kalbėjo, jog Savivaldybė daryti įtakos šilumos kainai negalinti – viskas yra susiję su bendra rinka ir didėjančia dujų kaina.
"Neseniai buvau konferencijoje, kurioje specialistai paaiškino, kad viskas yra susiję su dujomis – jei kyla jų kaina, vadinasi, brangsta ir biokuras, ir net gyventojų perkamos malkos. Jei biokuro kaina mažėtų, šilumos mokestį mažinti galėtume. Tačiau kol kas šilumos kaina neišvengiamai didėja", - apgailestavo J. Mažeika.
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis taip pat patvirtino, kad savivaldybė negali daryti jokios įtakos šilumos kainai. P. Černeckis patikino, jog nedidinti kainos neleidžia Kainų kontrolės komisija.
"Dėl kintančios kuro kainos Kainų kontrolės komisija nuolat perskaičiuoja šilumos mokestį. Jį šiuo metu didinti privalome. Padidinti šilumos kainą turėjome dar pavasarį, tačiau delsėme. Tačiau laukti nebeleido komisija. Jei kainos nebūtume didinę, būtume pažeidę Kainų kontrolės komisijos nuostatus, ir Kretingos šilumos tinklai būtų buvę priversti dirbti nuostolingai", - teigė P. Černeckis.
Pasak jo, šilumos kaina sumažėtų tik tada, jei nukristų kuro kaina.
"Šis šilumos kainos šoktelėjimas nėra netikėtas. Esame įpratę, kad mokesčiai mūsų šalyje tik kyla. Tačiau yra buvę ir taip, kad kuro kainos krito ir už šilumą mokėjome mažiau. Dabartinis pakilimas dar nėra pats baisiausias – už šilumą esame mokėję ir apie 25 centus", - sakė P. Černeckis.
Šiuo metu bendrovė Kretingos šilumos tinklai, siekdama sumažinti šilumos perdavimo nuostolius, vykdo projektą "Centralizuoto šilumos tiekimo modernizavimas Kretingos mieste". Jam Europos Sąjunga skyrė 1,3 mln. litų.
Siekdama didesnio centralizuoto šilumos tiekimo sistemos efektyvumo, energijos išteklių taupymo ir mažesnės neigiamos įtakos aplinkai bendrovė ketina įrengti ekonomaizerį. Šie du projektai turėtų padėti sumažinti šilumos pardavimo nuostolius lauko tinkluose iki 60 proc.
"Kondensacinio ekonomaizerio pagalba iš išmetamų karštų dūmų planuojame gauti apie 20 proc. šiluminės energijos. Kartu su sumažintais pardavimo nuostoliais lauko tinkluose per metus tai sutaupys 576 tūkst. litų", - teigė J. Barzdys.
Šiuo metu bendrovė šildymo sezonui jau yra parengusi beveik visus aptarnaujamus objektus: išbandytos šildymo sistemos, šilumos punktai, pašalinti nustatyti trūkumai, išplauta 12 šildymo sistemų, 14 karšto vandens šilumokaičių, pakeista 31 radiatorius, atnaujinta 300 metrų šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdžių. Šukės ir Laukžemės katilinėse dar bus sumontuotos naujos biokuro katilinės.
Kaip ir kiekvienais metais, šilumos trasose buvo atlikti hidrauliniai bandymai. Padidinto slėgio neatlaikė ir trūko vamzdynai prie Žemaičių 12, F. Janušio 16, Topolių 8, Savanorių 24, Marijono Daujoto vidurinės mokyklos. Pakeista apie 30 metrų šilumos trasos vamzdžių.
"Pajūrio naujienos"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą