Kretingoje subliuško "Venecijos maršruto" idėja

Pritrūko ambicijų tęsti darbus

Idėją plėtoti turizmą Kretingos mieste, panaudojant ir Akmenos upę bei jos pakrantes, pasiūlė Kretingos muziejaus specialistai. Jiems pritarė rajono taryba.

„Sumanymas buvo be galo patrauklus, ir būtų buvusi puiki proga sutvarkyti Akmenos pakrantes.

Tai netgi nebebuvo nauja: mačiau dar 1947 m. parengtą miesto tvarkymo viziją, kurioje nurodyta, kaip norėta sutvarkyti Akmeną ir įrengti poilsio zonas. Manau, kad muziejaus vadovei Vidai Kanapkienei ir miesto seniūnui Stanislovui Juknevičiui pritrūko valios bei noro kartu tvarkyti pakrantes, o ypač V.Kanapkienei - populiarinti tai, ką ji pati sumanė. Dabar gi užsiplieskė, bet įdirbio – jokio, ir geri norai subliuško“, - įsitikinęs Kretingos rajono tarybos narys bei Palangos komunalinio ūkio vadovas Kostas Skierus.

Įrengtos prieplaukos – pinigai pavėjui

„Svečiai Kretingoje pasijaus tarytum Venecijoje“, - džiūgavo susirinkusieji, kai 2006 m. gegužę dvaro prieplaukoje į Akmeną iškilmingai buvo nuleistos valtys, vandens dviračiai ir jais plukdomi šventės dalyviai.

Taip buvo pristatytas Kretingos turizmo infrastruktūros plėtros ir poilsio zonų įrengimo projektas, o kartu – ir vandens turizmo maršrutas Akmenos upe. Įgyvendinti šį projektą buvo imtasi, gavus ES PHARE programos lėšų – per 300 tūkst. Lt. Rajono Savivaldybė skyrė dar 93 tūkst. Lt. Už dalį šių pinigų Kretingos muziejus nupirko 6 irklines valtis ir 3 vandens dviračius, įrengė tris prieplaukas Akmenos upėje – prie muziejaus dvaro pastatų, Birutės saloje, prie pirties, ir kaimo turizmo sodyboje „Vienkiemis“. Deja, praplaukė tik kelios turistų grupės ir keliasdešimt kretingiškių, nes vos vieną sezoną gyvavęs maršrutas buvo uždarytas. Įrengtos prieplaukos šiandien merdi.

Už kitas lėšas sutvarkė dvaro parko takus, kurių bendras plotas – per 6 tūkst. kv. m. Buvo įrengtos 2 poilsio aikštelės su lauko baldais – prie dvaro vandens malūno bei parko pietinėje dalyje, prie katilinės, ir 2 informaciniai stendai – netoli „Vienaragio malūno“ bei dvaro prieplaukoje. Buvo nupirkti 2 biotualetai: vienas jų – kilnojamas ir naudojamas šventėse bei muziejaus ekspedicijose, o kitas – modernus vagonėlis, kainavęs 100 tūkst. Lt, ir nesėkmingai įkurdintas aikštelėje prie muziejaus. Dabar šį tualetą–vagonėlį ketinama perduoti Savivaldybei, ieškant tinkamiausios vietos, kur jį pastatyti.

Inventorių pardavė

Muziejaus darbuotojai buvo parengę du turistinius vandens maršrutus: pasroviui - į Kretingos senamiestį ir prieš srovę – į „Vienkiemį“. Rajono taryba buvo patvirtinusi inventoriaus nuomos įkainius: 1 val. valties nuoma - 5 Lt, vandens dviračio – 10 Lt.

„Tuo pat metu muziejus rengė 7 dvaro pastatų renovacijos projektą: viename iš dūlančių pastatų šalia prieplaukos ketinome įrengti elingą – inventoriaus saugyklą. Tačiau, pradėję eksploatuoti inventorių, pamatėme, kad sunku kaskart tampyti valtis bei dviračius pirmyn - atgal. Sumanėme juos prirakinti prieplaukoje, - kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. – Deja, po nakties valtis rasdavome apdaužytas, vieną vandens dviratį pavogė. Prieplaukoje pamėgo būriuotis valkatos, kurie nuniokojo ir vaikams įrengtą žaidimų aikštelę su medžio skulptūromis, apdaužė stendus. Sargą išlaikyti mums yra per brangu. Todėl inventorių teko parduoti“.

Aukcione pardavus valtis bei dviračius, už juos buvo gauta 5,3 tūkst. Lt. Dalį inventoriaus įsigijo kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ savininkas Algis Šoblinskas.

Idėja startavo per anksti

V.Kanapkienė pripažįsta, jog vandens turizmo idėja startavo per anksti, neįvertinus realios turizmo situacijos Kretingos rajone: „Galvojome, kad sužibėsime su savo trasa, kaip Gargždai – su Minijos baidarių maršrutu, o Druskininkai netgi slidinėjimo trasas sugebėjo nutiesti. Bet kai mums nepasisekė, pradėjo užmetinėti – kaip su tuo „Venecijos maršrutu“? Skeptikams atsakau, pamatysit – praeis 5-10 metų ir šią idėją perims kiti, ji tikrai nenumirs. Nes Kretinga su savo Akmena, vingiuojančia per pačią jos širdį, - unikali. Tik reikia pradėti mąstyti šeimininkiškai ir protingai tvarkyti miestą: gal nereikėjo švaistyti pinigų išsivalyti vadinamąjį trečiąjį tvenkinį, kur – prabangūs gyvenamieji namai, o pirmiausiai imtis tvarkyti Akmeną bei jos pakrantes. Kas dabar gali norėti plaukti ja, jeigu akis bado kalnai šiukšlių ir pakrančių brūzgynai?“ Ji tvirtino tikėjusi, jog Savivaldybė ne tik imsis sutvarkyti Akmenos pakrantes, bet ir kurs miesto turizmo infrastruktūrą. „Ne tik Kretingos kraštovaizdis nuostabus, ji turi daugybę sakralinio paveldo, istorijos paminklų. Šalia – Palangos kurortas, visi susisiekimo taškai – jūrų bei oro uostai, geležinkelis. Pradėta kurti turizmo sistema Kretingoje – išardyta, o dabartinis turizmo informacijos centras – popierinis. Artėja vasaros sezonas, o nėra net šio centro ženklo. Nėra jokių nuorodų, kaip nuvykti ne tik į kultūros ar paveldo objektus, bet iš miesto centro ir – į artimiausius miestus“, - aštrios kritikos negailėjo V.Kanapkienė.

Verslininkai nesusigundė maršrutu

V.Kanapkienė sakė siūliusi rajono tarybai, kad vandens turizmas pereitų į vienas kurio nors verslininko rankas.

„Pajūrio naujienoms“ nepavyko pakalbinti šiuo metu Italijoje viešinčio A.Šoblinsko, tačiau savo nuomonę išsakė restorano „Vienaragio malūnas“, kur užsibaigia vandens maršrutas, savininkas Irmantas Norkus.

„Idėja tikrai puiki, bet ji – neišpildyta. Patys pabūkime turistų vietoje: sykį iš smalsumo praplauktume, bet kažin ar nenusiviltume – ką ten pamatysi? Ogi - krūvas šabakštynų, jokios estetikos. Verslininkas turi kelti tikslą – ką parodyti savo klientui, kuo jį sudominti. Dabar žmogus net pavalgyti atėjęs nori akį paganyti, o ką kalbėti apie plaukimą valtimi? Žmogui neužtenka tik menamos miesto istorijos, jam norisi ir gražaus reginio“, - įsitikinęs I.Norkus.

Vaikų žaidimų aikštelės įrenginius upės pakrantėje aplaužė chuliganai.

Kretingos miesto savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės komentaras:

- Šis vandens maršrutas, kaip sudedamoji dvaro infrastruktūros sutvarkymo dalis, buvo lyg pirmoji kregždė Kretingos rajone. Buvo sutvarkytos aikštelės, prieplaukos, nupirkti tualetai. Aš labai sveikinu šią iniciatyvą, nes pinigai tam buvo laimėti europiniame konkurse. Jeigu iš dalies kažkas ir nepasisekė, pinigai niekur nedingo: prieplaukų inventorius parduotas, o tualeto labai reikia prie stadiono.

Trečiajam tvenkiniui išvalyti taip pat buvo skirtos tikslinės ES lėšos. Pradėtus darbus reikia tęsti - ir dabar 150 tūkst. Lt reikia pakrančių valymui bei įrengimui. O kokios perspektyvos laukia Akmenos? Pinigų skolintis nebegalime, manau, kad turime susidėlioti prioritetus: ar mums svarbiau yra tvarkyti gatves, griūvančius darželius, ar išvalyti Akmeną.