Kretingos žydų kapinės paverstos šunų tualetu

Šalia išmatų – žvakės

„Man labai gėda, kad Kretingos žydų kapinės Mėguvos gatvėje paverstos šunų tualetu. Teko matyti, kaip žmogus atvedė šunį pasilakstyti – paleido jį, ir tas išsyk tūpė atlikti gamtinius reikalus. Pats šeimininkas to gal nė nepastebėjo, nes maigė telefoną. O po jų atvažiavo kiti žmonės ir uždegė žvakes netoli tos vietos, kur šuo paliko savo „bandą“. Nesuprantu – prie Mėguvos gatvės gi yra specialiai įrengta šunų vedžiojimo vieta su šiukšlių dėžėmis išmatoms, bet žmonės kažkodėl geriau pasirenka kapines. Ar nesupranta, kad čia – kapinės, argi jie norėtų, kad šunys dergtų jų artimųjų kapus? Nejaugi reikia specialaus ženklo prie įėjimo į kapines, kad jose draudžiama vedžioti šunis“, – piktinosi Inga Pakalniškienė. Moteris sakė tąsyk nespėjusi nufotografuoti šuns savininko, tačiau kitą kartą ji pasiryžusi tai padaryti ir nuotraukas paviešinti socialiniuose tinkluose ir laikraštyje.

Besikuriančio Jauryklos kvartalo, į kurį įeina Mėguvos, Teresiečių, Vienuolyno, P.Paulaičio, P.Bizausko gatvės bei A.Čepulio akligatvis, seniūnaitis Antanas Mažonas sakė pats gyvenąs atokiau nuo žydų kapinių, todėl nepastebįs, kas jose vyksta. Tačiau patikino, kad nueisiąs vakarais bei savaitgaliais pasižiūrėti. „Reikia pasikalbėti su žmonėmis: gal kiti naujakuriai, ypač – jaunesnio amžiaus, nesupranta, kad čia netinka paleisti bėgioti šunis“, – sakė A. Mažonas.

Aikštelėmis nėra patenkinti

Kretingiškis Pranas Liaučius taip pat pastebėjo, jog kai kurie kretingiškiai nekultūringai elgiasi išsivedę į gatvę savo keturkojus: „Vedasi prošal, šuo nutupia, pridrebia, o šeimininkas kaip niekur nieko eina toliau. Žmonės šiandien myli šunis kaip savo vaikus, bet būna savanaudžiai kitų atžvilgiu. Tavo augintinis, pats juo visur privalai pasirūpinti. Ir rūpintis taip, kad augintinis nesukeltų blogų emocijų kitiems žmonėms“, – įsitikinęs jis.

P. Liaučiaus įsitikinimu, netinkama vieta vedžioti šunis yra Kretingos miesto žvyrduobė. „Pernelyg judri vieta. Žvyrduobė vasarą, o ir žiemą, kai pasninga, ypač – savaitgaliais, apgulta sportuojančių ir pramogaujančių žmonių“, – teigė kretingiškis.

Redakcijos žiniomis, žvyrduobė specialiai nėra pritaikyta vedžioti šunis, ten nėra šunų aikštelės. Kretingos mieste tėra įrengtos tik 3 šunų aikštelės – daugiabučių kvartaluose Mėguvos, Laisvės ir Savanorių gatvėse.

Tačiau šunų augintojai nėra labai jau patenkinti šiomis aikštelėmis. „Nukapoti jauni medžiai, lyg aštrūs kuolai palikti styrantys jų kamienai. Šunys bėgiodami gali lengvai susižaloti kojas“, – sakė Savanorių gatvės gyventojas Jonas Daugėla. „Po liūčių tik su guminiais tegali įbristi į aikštelę, o mažesnis šuo išvis paskęstų vandeny“, – sakė į Mėguvos g. aikštelę savo augintinį pasilakstyti įpratęs vedžioti Marius Šakalys. Dėl pavienių kenčia dauguma

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Arūnė Putvinienė teigė, jog šunų vedžiojimo aikštelės nėra aptvertos, – jos pažymėtos ženklu, pastatytos šiukšlių dėžės.

Specialistės žodžiais, sprendžiant pagal gyventojų atsiliepimus, trijų aikštelių mieste tarsi ir pakanka, nes Bajorų ir Lapyno gyvenamuosiuose kvartaluose yra laisvų plotų, kur šeimininkai gali paleisti palakstyti šunis. Aikštelės prižiūrimos pagal seniūnijos sudarytas sutartis su komunalininkais.

A.Putvinienė mano, kad kretingiškiai turėtų būti socialiai aktyvesni: jeigu pamatė negerai elgiantis, turėtų prieiti ir ramiai įspėti žmogų: „Manau, kad tokių, kurie nepasirūpina gyvūnų ekskrementais ir nežiūri, kur laksto gyvūnas, yra gerokai mažiau negu kultūringai besielgiančių šeimininkų. Juk pats šuo kapinių pabėgioti tikrai nepasirenka – šeimininkas jį atveda. O dėl tų kelių kenčia visi šunų augintojai.“

Tvarka taps liberalesnė

Kretingos rajono savivaldybės ekologė Aušra Margevičienė neslėpė, jog neužilgo bus keičiamos Gyvūnų laikymo ir priežiūros Kretingos mieste taisyklės – manoma, kad jos bus gerokai palankesnės šunų augintojams.

„Gauname labai daug šunų augintojų pastebėjimų, kad taisyklės yra per griežtos, ir prašymų, kad būtų leidžiama šunis vedžioti parkuose, kur žmogus su savo augintiniu galėtų ateiti siekdamas sveikai praleisti laiką, pabūti gryname ore. Dabar gi šunų augintojus žemina piktos praeivių replikos. Todėl esame linkę taisykles švelninti, labiau apibrėžiant savininkų atsakomybę – kad augintinis būtų vedamas su pavadžiu ir surenkami jo ekskrementai“, – tvirtino A. Margevičienė.

„Taip norėtųsi, kad būtume civilizuoti, gyventume ne draudimais, o būtume sąmoningi su augintiniais viešose vietose. Vakarų šalyse yra nusistovėjusios elgesio normos, ir žmonės kažkaip ramiai reaguoja į gyvūnus: ten niekas nesipiktina, kai šunis atsiveda į parkus, lauko kavines. Užtat šeimininkams nekyla minčių, kad jo šuo dergtų, kur patinka“, – sakė A. Putvinienė.

A. Margevičienė taip pat įsitikinusi, kad didesnio visuomenės sąmoningumo galima pasiekti, esant liberalesnei tvarkai negu griežtiems ribojimams.