Prisiminimais dalinosi konferencijoje
Prieš dešimt metų vykę įvykiai buvo prisiminti šventinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo nominacinę bylą rengę asmenys, Neringos, Klaipėdos, Zelenogradsko rajono (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) savivaldybių atstovai, kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė, Seimo nariai.
"Nedaug yra objektų, kuriuos būtų pasiūlę kelios valstybės. Kuršių nerija yra daugiau išimtis, nei taisyklė. Nelengva buvo įtraukti Kuršių neriją į UNESCO sąrašą. Žinau, kad tas įtraukimas sukelia ne tik džiaugsmą, bet kai kam ir rūpestį. Kuomet valstybė pasiūlo įtraukti į sąrašą kurį nors objektą, ji prisiima atsakomybę kokioje būsenoje tas objektas bus toliau, kultūriniu atžvilgiu jis priklauso visam pasauliui. Norėčiau palinkėti, kad būtų sutarimas, tarp visų, kurie turi kokį nors santykį su Kuršių nerija“, - konferencijos dalyvius sveikino UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius.
Pasaulinio masto reklama visa, dviejų valstybių (Lietuvos ir Rusijos) administruojama Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašyta kaip "kultūrinis kraštovaizdis“ – darnaus gamtos ir žmogaus veiklos pavyzdys. Tuomet manyta, kad toks pripažinimas – puiki pasaulinio mąsto reklama. Buvo tikimasi, kad tarptautinio pripažinimo dėka pavyks pritraukti daugiau lėšų šios vietovės tvarkymo darbams.
"Ambasadorė nuolatinė Lietuvos atstovė prie UNESCO Ugnė Karvelis 1996 metais paprašė Aplinkos ministerijos pasiūlyti Pasaulio paveldo sąrašui gamtinį objektą. Abejonių nebuvo, kad tam labiausiai tinka Kuršių nerija“, - konferencijos metu teigė VšĮ Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius, tuo metu prisidėjęs prie nominacinės bylos rengimo.
Kuršių neriją įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą rekomenduota 1998 metais gegužės mėnesį Juodkrantėje vykusios tarptautinės konferencijos metu. Anot G. Raščiaus, konferencija išsiskyrė dalyvių gausa, joje dalyvavo net trys Lietuvos ministrai, UNESCO pasaulio paveldo centro direktorius Berndtas fon Droste, Lietuvos bei užsienio ekspertai. Vėliau buvo sudaryta koordinacinė darbo grupė, kuri rengė nominacinę bylą.
G. Raščiaus teigimu, sudėtingiausias etapas buvo nominacijos vertinimas, kuomet Kuršių nerijoje lankėsi ekspertai. Būtent jų vertinimai ir turėjo didžiausia įtaką tam, kad Kuršių nerija pateko į Pasaulio paveldo sąrašą.
Mažai diskutuota su bendruomene
Neringos savivaldybės mero pavaduotoja Aušra Feser apžvelgė Kuršių nerijos kelią į Pasaulio paveldo vietovės sąrašą bei kaip su deklaruojamomis vertybėmis tenka gyventi vietos bendruomenei. A. Feser pastebi, kad yra trys požiūriai į Kuršių neriją – romantinis, egzistencinis ir valstybinis.
"Mūsų patekimą į Pasaulio paveldo sąrašą galime priskirti romantiškam požiūriui. Šviesios atminties Ugnė Karvelis buvo tikrai teisi – mes verti būti Pasaulio paveldo sąraše. Bet kas padaryta, kad ši mintis vešėtų kiekvieno neringiškio širdyje. Mes iškėlėm UNESCO vėliavą tik ko gero nesupratom, kad tai tik darbo pradžia. Sunkaus, daug kantrybės reikalaujančio darbo pradžia“, - konferencijos metu kalbėjo mero pavaduotoja.
Anot A. Feser, prisiminus prieš dešimt metų vykusius įvykius, aiškiai matyti, kad sprendimo priėmime bendruomenė nedalyvavo, nors tuomet Neringoje viešėjęs UNESCO pasaulio paveldo centro direktorius Berndtas fon Droste kalbėjo, kad norėdami Kuršių neriją įrašyti į Pasaulio Paveldo sąrašą, turime apgalvoti, kaip spręsime konfliktą tarp urbanizacijos ir gamtos išsaugojimo. Būtina derinti nuomones su politikais ir vietos gyventojais. Reikalingas labai didelis aiškinamasis švietėjiškas darbas.
Tačiau, kaip matyti, sprendimą priėmė aukščiausi šalies pareigūnai, neskatindami diskusijos, kokią naudą iš jo gaus Neringos bendruomenė, Lietuva, kokie įsipareigojimai laukia.
Pristatytos dvi knygos
Vakare neringiškiai ir šio krašto svečiai buvo kviečiami prisijunti prie eisenos su deglais "Šviesos ratu“. Vėliau Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila“ buvo pristatytos dvi neseniai išleistos knygos - Humanitarinių mokslų daktarės docentės Nidojės Strakauskaitės knyga "Kraštovaizdžio kaita prie Kuršių marių“ bei N. Strakauskaitės ir Linos Motuzienės knyga "Kuršių nerija H. Sheu atvirukų rinkinyje (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)“.
Šventiniai renginiai buvo užbaigti koncertu, kuriame koncertavo Neringos meno kolektyvai bei svečiai iš Zelenogradsko rajono.
Pasibaigus renginiams Kuršių nerijos įtraukimą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą nuspręsta paminėti ir Vilniuje. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Gintarės Tamašauskaitės kvietimu, šalies sostinėje bus pristatyta N. Strakauskaitės knyga "Kraštovaizdžio kaita prie Kuršių marių“ bei Neringos istorijos muziejaus parengta paroda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą