Kuršių nerija pavojuje. Kas gelbės?

Ekologija

Pastarosiomis dienomis virš Neringos miesto pakibo siaubinga grėsmė - taip įvardijami Rusijos koncerno "Lukoil" veiksmai naftos telkinyje D-6 jūroje, visai šaliai Nidos. Apie šią grėsmę - pokalbis su Neringos miesto savivaldybės meru Stasiu Mikeliu, kuris, be kita ko, kreipiasi į Lietuvos Respublikos prezidentą, Seimą, Vyriausybę su prašymu: "Gelbėkime Kuršių neriją!"

Gerbiamas mere, kas nutiko Kuršių nerijai?

- Jeigu Lietuvos valstybė ir Europos Sąjungos aukščiausios institucijos nesiims atitinkamų priemonių, krašto laukia katastrofa. Man nesuprantama, kai Seimas užsiima kažkokiais žaidimais, nepastebėdamas mūsų skaudulio. Turėtų sukilti visi ir užkirsti kelią galimai Kuršių nerijos grėsmei.

Gal paaiškintumėte tos grėsmės esmę?

- Antrinė koncerno "Lukoil" kompanija "Lukoil-Kaliningradmorneft" šiuo metu Karaliaučiaus srityje tęsia darbus telkinyje D-6, esančiame Baltijos jūroje. Pirminiais duomenimis, iš šio telkinio kasmet bus išgaunama apie 600 tūkst. tonų naftos.

Naftos telkinys D-6 aptiktas 1983 metais ir yra didžiausias prie Karaliaučiaus srities esančiame jūros šelfe. Iki Kuršių nerijos nuo šio telkinio - vos 23 km, o nuo jūros sienos su Lietuva - 5 km. Tai labai srauni vieta, vandenys iš čia teka būtent Lietuvos kryptimi. Įvykus kad ir mažiausiam gedimui, bemat būtų užteršta jūra ties lietuviškąja Kuršių nerijos dalimi, teršalai pasiektų Lietuvos uostą, o iš čia - Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją. Tad visai Europos Sąjungai praktiškai kasdien gresia rimtas pavojus.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas irgi susirūpino Kuršių nerijos likimu.

- Jau 2000 metais Lietuva kartu su Rusija įtraukė Kuršių neriją kaip labai savitą gamtos ir kultūros objektą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. O UNESCO Pasaulio paveldo komitetas neseniai nusprendė nuo 2005 m. vasario 1 d. įtraukti Kuršių neriją į UNESCO Pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą.

Kodėl ne dabar, tuojau pat?

- Į minėtą sąrašą Kuršių nerija bus įtraukta tuo atveju, jeigu nebus pasirašytas Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl naftos telkinio D-6 poveikio aplinkai įvertinimo, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams, kurie imtųsi galimų nelaimių prevencijos, nustatytų pasekmių likvidavimo kelius bei žalos atlyginimą.

Betgi Rusija šiuo atveju nepaiso ir nevykdo ankstesnių Pasaulio paveldo komiteto sprendimų, susijusių su Kuršių neriją?

- Rusija, būdama Pasaulio paveldo konvencijos šalis, pažeidžia šios Konvencijos 6.3 straipsnį, kuriame numatyta, kad Konvencijos valstybė narė "įsipareigoja nesiimti jokių veiksmų, galinčių pakenkti, tiesiogiai ar netiesiogiai, kultūros ir gamtos paveldui, esančiam kitos valstybės, šios konvencijos valstybės narės, teritorijoje".

Argi nėra būdų, kaip sutramdyti pažeidėją?

- Mes darome viską, kad mūsų balsą išgirstų visas pasaulis. Ir veikiame. Su Klaipėdos uosto vadovais bandome pasiruošti galimoms nelaimėms. Priėmėme nemažai sprendimų, kurie padėtų sumažinti nelaimės mastą.

Prie Alksnupės planuojame statyti tiltą, kuris sujungtų Kuršių neriją su žemynu. Kol kas nesulaukiame pritarimo, bijomasi didelio transporto srauto. Bet jį galima atitinkamai reguliuoti.

Norėtųsi, kad mūsų protesto akcijos prieš Rusijos veiksmus būtų remiamos ne tik piliečių, bet ir valstybės mastu. Visos valdžios institucijos turėtų ateiti mums į talką gelbstint Kuršių neriją nuo galimų pavojų. Dėmesio laukiame dabar, šiuo metu, kol neįvyko nelaimė. Dažnai išgirstu: "Ko čia bijai? Juk Rusija pajėgi užtikrinti naftos telkinio saugumą". Pajėgi, bet pasikliauti ja negalime. Praėjusių metų lapkričio mėnesį UNESCO ekspertai, susipažinę su telkinio techniniais duomenimis, pripažino, jog D-6 kelia ekologinę grėsmę Kuršių nerijai. Ar šio fakto maža, kad Seimas su Vyriausybe imtųsi neatidėliotinų sprendimų? Neringa balsavo už prezidentą Valdą Adamkų ir deda daug vilčių, kad artimiausiu laiku prezidentas imsis aktyvios veiklos, padėdamas mums ginti Europos Sąjungos perlą - Kuršių neriją.

Parengta pagal "Valstiečių laikraštį"