Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 d. Du puslapius užimantis išskirtinės visuotinės vertės aprašas bus patvirtintas Vyriausybės.
Konstatuota, jog bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei bus laikoma neleistina.
Visoms UNESCO saugomoms teritorijoms privalomo aprašo projektą rengė Aplinkos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri atsižvelgdama į minėtos ataskaitos pasiūlymus bei rekomendacijas, vertino rengiamų ir galiojančių Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pastabas rengiant aprašą teikė ir Neringos savivaldybė, kuri konsultavosi su humanitarinių mokslų daktare docente Nijole Strakauskaite.
Teigiama, jog Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo dėka galima aiškiau suvokti, kodėl šis objektas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką konkrečiai reikia saugoti ir tvarkyti.
Patariamosios misijos Kuršių nerijoje (2009 m. liepos mėnuo) ataskaitoje pažymėta, kad išsaugant Kuršių neriją, regis didžiausias dėmesys buvo skiriamas gamtinių savybių išsaugojimui, ir tik kai kurie Lietuvos pareigūnai nors ir pavėluotai pripažino kultūrinę paveldo vertybės reikšmę. Kuršių nerija atrodo kaip "natūralus“ kraštovaizdis, tačiau iš tikrųjų beveik visas nerijos kraštovaizdis yra didžiulių žmogaus pastangų rezultatas.
Po ilgų diskusijų vertingiausius Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementus nuspręsta išskirti į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius. Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis; žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris; natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai); sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.
Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas; istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra: senieji mediniai žvejų namai, XIX a. atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.
Aprašo projekte pažymėta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai: folklorinės tradicijos – dainos, kostiumai, padavimai, istorijos; gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais; jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai – kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai – rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai, žvejų gyvensenos etnografiniai elementai – krikštai, tradiciniai drožiniai (langinės, lėkiai, vėjalentės); meninės tradicijos; saviti apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdai; XIX a. susiformavusi poilsio kultūros tradicija – tausojantis rekreacinis naudojimas.
Dokumente taip pat aprašomi valdymo ir apsaugos reikalavimai, būtini išskirtinės visuotinės vertės palaikymui. Pavyzdžiui, jame numatyta, kad iki 2017 m. bus parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planas.
Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Vis dėl to, rengiant aprašą nutarta atsisakyti nuostatų susijusių tik su Rusijos Federacija, siekiant išvengti galimo konflikto ar surinkti netinkamą informaciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą